PatarimaiUgniuko kirminai sunaikino buksmedžius – ar tai gresia ir kitiems?

Ugniuko kirminai sunaikino buksmedžius – ar tai gresia ir kitiems?

Vos tik daržuose ir soduose pasirodo pirmieji šilumos ženklai, kartu su jais suaktyvėja ir nauja bėda – ugniuko kirminai. Šie maži, bet labai pavojingi kenkėjai jau spėjo padaryti didžiulę žalą visoje Lietuvoje, o ypač nukentėjo soduose taip mėgstami buksmedžiai. Gražūs, žali augalai per kelias savaites gali virsti nuplikusiomis šakomis, jei laiku nepastebėsite pirmųjų požymių.

Bet ar pavojus gresia tik buksmedžiams? Ir ką svarbiausia žinoti, jei norite apsaugoti ne tik šiuos augalus, bet ir visą savo želdyną? Apie viską – šiame straipsnyje.

Kas tie ugniuko kirminai ir kaip jie atrodo?

Ugniuko kirminai, arba tiksliau – buksmedinio ugniuko kandžio (Cydalima perspectalis) lervos, yra gana naujas, bet labai pavojingas reiškinys mūsų soduose. Šis kenkėjas pirmą kartą Lietuvoje pastebėtas visai neseniai, tačiau jau spėjo pridaryti didelės žalos. Jo tikroji kilmė siekia Aziją – Indiją, Kiniją, Korėją, o dabar jis paplito praktiškai visoje Europoje.

Žalingi yra ne patys drugiai, o jų vikšrai. Šviesiai žali ugniuko kirminai su juodomis juostelėmis ir baltais taškeliais godžiai ryja buksmedžių lapus bei jaunas šakeles. Paaugę vikšrai užauga iki 4 cm ilgio ir turi būdingą blizgią juodą galvą. Jei pavasarį tarp buksmedžio šakelių rasite baltu šilku apvyniotų lapų lizdelius – tai aiškus ženklas, kad čia jau įsikūrė ugniuko kirminai.

Pavojingiausia tai, kad šie vikšrai ne tik gadina augalo išvaizdą – jei nieko nesiimama, jie gali visiškai sunaikinti visą krūmą. O jų plitimas greitas: vieno sezono metu gali vystytis net iki trijų ar keturių kartų, priklausomai nuo oro sąlygų.

Kokius augalus puola ugniuko kirminai?

Nors labiausiai žinomi dėl buksmedžių niokojimo, ugniuko kirminai nėra visiškai abejingi ir kitiems augalams. Tačiau pagrindinis jų taikinys išlieka būtent įvairios buksmedžio rūšys. Jie pažeidžia net aštuonias žinomas buksmedžių rūšis: Buxus balearica, B. bodinieri, B. harlandii, B. megistophylla, B. microphylla, B. rugulosa, B. sempervirens ir B. sinica.

Puolimo pradžioje dažnai pažeidžiama tik lapų apatinė dalis, tačiau su kiekviena diena žala didėja – ugniuko kirminai greitai nugraužia visą lapalakštį, o kartais net ir jaunas šakeles. Dėl to augalas praranda dekoratyvumą, silpsta ir galiausiai gali visiškai žūti. Tai ypač skaudu, kai iš buksmedžių buvo formuotos gyvatvorės ar sudėtingos augalų figūros – sugadinti metų darbus šie kenkėjai gali vos per kelias savaites.

Nors buksmedžiai išlieka pagrindine auka, ugniuko kirminai gali pulti ir kitus augalus:

  • Dekoratyviniai krūmai: Kai kurios figūrinės augalų formos bei gyvatvorės tampa lengvais taikiniais, ypač jei negauna tinkamos priežiūros.
  • Kai kurie vaismedžiai ir uogmedžiai: Nors jie nėra pagrindinis pasirinkimas, tačiau stipriai apnikus buksmedžiams, ugniuko vikšrai gali persimesti ir į netoliese augančius sodinukus.

Dėl šios priežasties labai svarbu laiku pastebėti pirmuosius žalos požymius ir imtis veiksmų dar prieš plitimą į kitus augalus.

Kada ugniuko kirminai yra pavojingiausi ir kaip jie plinta?

Ugniuko kirminai slepiasi buksmedžių krūmų viduje ir naikina lapus.
Ugniuko kirminai vidinėje krūmų dalyje sunaikina lapus nepastebimai. Nuotrauka iš: vecteezy.com

Ugniuko kirminai savo niokojimo darbus pradeda vos tik pakyla oro temperatūra. Pavasarį, kai vidutinė temperatūra pasiekia apie 10–12 °C, iš žiemojančių kokonų pradeda ristis pirmieji vikšrai. Jie suaktyvėja dar labiau, kai oras sušyla iki 15 °C – tuomet vikšrai pradeda intensyviai maitintis ir naikinti buksmedžių lapus.

Pavojingiausias laikotarpis yra nuo balandžio pabaigos iki pat spalio mėnesio. Per vieną sezoną ugniuko kirminai gali išauginti net 2–3 generacijas, o jei orai itin palankūs – net keturias. Tai reiškia, kad žala gali kartotis bangomis visą vasarą: nuo gegužės pradžios iki pat rudens pradžios.

Kiekviena karta vystosi greitai – vos per 4–6 savaites. Pirmiausia žali vikšrai maitinasi, tada virsta lėliukėmis, o iš jų išsirita nauji drugiai, kurie vėl deda kiaušinėlius ant buksmedžių lapų. Taip plitimas vyksta tarsi grandinine reakcija.

Kadangi ugniuko kirminai suaugę drugeliai yra puikūs skraidytojai, jie gali persikelti ir į naujas vietas, ypač jei šalia yra tinkamų augalų. Todėl svarbu ne tik stebėti savo augalus, bet ir būti pasiruošus imtis apsaugos priemonių visame sode ar kieme.

Kaip kovoti su ugniuko kirminais ir kokias priemones naudoti?

Kai pastebite pirmuosius požymius, kad augalus puola ugniuko kirminai, svarbu nedelsti. Kuo anksčiau imsitės veiksmų, tuo didesnė tikimybė išsaugoti buksmedžius ir kitus dekoratyvinius augalus.

Feromoninės gaudyklės – pirmas žingsnis

Vienas iš pirmųjų žingsnių – feromoninės gaudyklės. Jos padeda ne tik sugauti suaugusius drugelius, bet ir stebėti jų aktyvumo laikotarpius. Gaudykles rekomenduojama kabinti jau balandžio pabaigoje ir laikyti iki spalio, keičiat feromoninį užpildą kas 6–8 savaites.

Insekticidai – kai užkrėtimas didesnis

Esant didesniam užkrėtimui, labai svarbu naudoti sisteminius insekticidus. Ypač veiksmingi yra preparatai su acetamiprido, deltametrino arba cipermetrino veikliosiomis medžiagomis. Purkšti geriausia apsiniaukusiomis dienomis, kad tirpalas ilgiau išliktų ant lapų ir pasiektų net vidinę buksmedžių krūmų dalį, kur slepiasi vikšrai.

Natūralios priemonės – aliejai ir bakterijos

Be to, ugniuko kirminai jautrūs natūraliems preparatams – pavyzdžiui, naudojant arbatmedžio ar čiobrelių eterinių aliejų tirpalus galima sumažinti jų aktyvumą. Šie natūralūs repelentai atbaido vikšrus nuo šviežių lapų maitinimosi.

Biologinė kova taip pat įmanoma – aktyvaus maitinimosi metu galima naudoti entomopatogenines bakterijas (Bacillus thuringiensis), kurios, patekusios į vikšro organizmą, jį sunaikina natūraliu būdu.

Išvada: ar įmanoma apsaugoti augalus nuo ugniuko kirminų?

Ugniuko kirminai šiandien yra viena didžiausių grėsmių buksmedžiams, o neretai ir kitiems dekoratyviniams augalams. Jų žala gali būti skaudi – per trumpą laiką ištuštėja ištisos gyvatvorės ar dailiai formuotos augalų figūros. Tačiau gera žinia ta, kad laiku pastebėjus pirmuosius požymius ir imantis veiksmų, galima išsaugoti ne tik pavienius krūmus, bet ir visą sodą.

Svarbiausia – nuolat stebėti augalus, anksti fiksuoti pirmuosius pažeidimus ir taikyti įvairias apsaugos priemones: nuo feromoninių gaudyklių iki natūralių arba sisteminių insekticidų.
Tinkamai prižiūrint sodą, šie atkaklūs kenkėjai netaps neišsprendžiama problema, o jūsų buksmedžiai vėl džiugins vešlia žaluma ir stipria augmenija.

Populiariausi

Naujausi

Rekomenduojame

Partneriai

Skaitykite daugiau