Varškė daugeliui siejasi su lengvu, baltymų turtingu maistu. Visgi pakilus kraujospūdžiui, būtent ji neretai patenka į abejotinų produktų sąrašą.
Varškė ir kraujospūdis dažnai minimi kartu dėl vienos priežasties – druskos kiekio. Tačiau situacija nėra tokia paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Varškė turi medžiagų, kurios palankios kraujospūdžiui
Pieno produktai įtraukiami į mitybos modelius, skirtus kraujospūdžiui palaikyti. Tam yra aiškus pagrindas.
Varškėje natūraliai randama kalcio ir kalio. Šios medžiagos dalyvauja skysčių pusiausvyros reguliavime ląstelėse, o tai tiesiogiai susiję su kraujospūdžio kontrole.
Be to, varškė suteikia visaverčių baltymų. Jie padeda ilgiau jaustis sotiems ir palaiko raumenų masę, kas svarbu bendrai širdies ir kraujagyslių sistemos būklei.
Druska yra pagrindinė abejonės priežastis
Nors varškė turi naudingų savybių, joje dažnai randamas didesnis natrio kiekis. Būtent tai kelia nerimą žmonėms, stebintiems kraujospūdį.
Pusės stiklinės įprastos varškės porcija gali turėti kelis šimtus miligramų natrio. Palyginus su natūraliu jogurtu, skirtumas akivaizdus.
Perteklinis natris organizme sulaiko skysčius. Dėl to didėja kraujo tūris, o kartu kyla ir spaudimas kraujagyslėse.
Kodėl varškė išskiriama iš kitų pieno produktų
Pienas, kefyras ar jogurtas retai kelia tokias diskusijas. Varškė dažniau atsiduria po padidinamuoju stiklu dėl gamybos proceso.
Gaminant varškę, druska naudojama skoniui ir tekstūrai išgauti. Dėl to jos sudėtyje natrio paprastai daugiau nei kituose fermentuotuose produktuose.
Tai nereiškia, kad varškė netinka žmonėms su padidėjusiu kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad svarbus pasirinkimas ir kiekis.
Varškė ir kraujospūdis priklauso nuo porcijos
Dietologai sutaria dėl vieno dalyko – lemiamą vaidmenį atlieka ne pats produktas, o jo kiekis ir kontekstas.
Maža varškės porcija gali būti visiškai suderinama su kraujospūdžiui palankia mityba. Problemos dažniausiai kyla tada, kai ji tampa pagrindiniu baltymų šaltiniu kelis kartus per dieną.
Be to, svarbu įvertinti visą dienos racioną. Jei kituose patiekaluose taip pat daug druskos, net ir nedidelė varškės porcija gali tapti pertekliumi.
Kaip saugiau įtraukti varškę į mitybą
Planuojant mitybą, varškė gali išlikti racione, jei laikomasi kelių principų. Jie padeda sumažinti galimą neigiamą poveikį kraujospūdžiui.
Dažniausiai rekomenduojami sprendimai:
- Rinktis mažo natrio arba be pridėtos druskos variantus
- Apsiriboti trečdaliu stiklinės per dieną
- Derinti su produktais, turinčiais daug kalio
- Vengti papildomo sūdymo
Tokie deriniai padeda subalansuoti mineralų santykį ir sumažinti skysčių kaupimąsi organizme.
Su kuo varškė dera geriausiai esant spaudimo problemoms
Varškė dažnai valgoma su uogomis, vaisiais ar daržovėmis. Tai vienas palankiausių pasirinkimų kraujospūdžiui.
Bananas, uogos, žalumynai ar riešutai suteikia kalio, antioksidantų ir skaidulų. Jie padeda neutralizuoti dalį natrio poveikio.
Vengti verta saldintų, sūrių ar stipriai perdirbtų priedų. Tokie deriniai greitai panaikina varškės teikiamą naudą.
Ką sako mitybos specialistai
Mitybos specialistai pabrėžia visumos svarbą. Nė vienas produktas atskirai nenulemia kraujospūdžio lygio.
Varškė vertinama kaip aukštos kokybės baltymų šaltinis, kuris gali likti racione. Svarbiausia stebėti natrio kiekį ir bendrą druskos suvartojimą.
Kai kurie specialistai rekomenduoja rinktis liesesnius variantus. Juose dažnai būna mažiau natrio nei riebiuose ar visiškai neriebiuose produktuose.
Ar varškės tikrai reikia atsisakyti
Atsakymas dažniausiai nėra kategoriškas. Varškė ir kraujospūdis gali būti suderinami, jei pasirinkimai apgalvoti.
Visiškas atsisakymas dažniausiai nebūtinas. Kur kas svarbiau saikas, produktų etiketės ir bendras mitybos vaizdas.
Žmonėms, kurie mėgsta varškę, ji gali likti mitybos dalimi be reikšmingos rizikos.
Išvada
Varškė ir kraujospūdis nėra priešai. Tinkamai parinkta porcija, mažesnis druskos kiekis ir subalansuoti deriniai leidžia mėgautis šiuo produktu net ir stebint spaudimą, neatsisakant nei skonio, nei naudingų maistinių medžiagų.