Agresyvūs sodo augalai nebūtinai yra blogas pasirinkimas. Kai kurie jų puikiai atrodo, maloniai kvepia ar greitai uždengia tuščią žemę, tačiau pasodinti netinkamoje vietoje gali pradėti stelbti kaimyninius augalus ir plisti gerokai toliau, nei planavote.
Didžiausia problema dažniausiai paaiškėja ne pirmaisiais metais. Augalas įsitvirtina, išleidžia požeminius ūglius, subrandina sėklas arba pradeda leisti atžalas, o vėliau jo pašalinimas tampa ilgu darbu.
Kaip augalai užima vis daugiau vietos
Prieš sodinant verta įvertinti ne tik augalo išvaizdą, bet ir jo dauginimosi būdą. Vieni augalai plinta šakniastiebiais, kiti leidžia paviršinius ūglius, treti lengvai pasisėja patys.
- Požeminiai šakniastiebiai dažnai lūžta kasant, todėl iš kiekvieno likusio gabalėlio gali išaugti naujas augalas
- Paviršiniai ūgliai įsišaknija ten, kur paliečia žemę
- Sėklomis besidauginančius augalus sunku suvaldyti, jei laiku nenukerpami nužydėję žiedynai
- Šaknų atžalas leidžiantys augalai gali iškilti net už kelių metrų nuo pagrindinio krūmo
12 augalų, kuriems sode reikia daugiau kontrolės
Plintantys požeminiais šakniastiebiais
- Širdžialapė hautuinija (Houttuynia cordata) gali per vieną sezoną užimti kelis kvadratinius metrus. Jos trapūs šakniastiebiai lengvai nutrūksta, todėl kasant būtina surinkti net mažiausius likučius
- Taškuotasis lizimachijus (Lysimachia punctata) ilgainiui sudaro tankius sąžalynus ir gali prasiskverbti į plyšius prie pamatų ar kitų konstrukcijų
- Margalapė garšva (Aegopodium podagraria ‘Variegata’) atrodo dekoratyviai, tačiau gali ataugti iš smulkių šaknų dalių. Kartais ji grįžta ir įprasta žalia forma, kuri dar greičiau užgožia kitus augalus
- Paprastoji pakalnutė (Convallaria majalis) puikiai tinka po medžiais, tačiau gėlyne per kelerius metus gali išstumti kitus pavėsio augalus
- Monarda greitai plečiasi į šonus. Kas kelerius metus ją reikėtų dalyti, nes krūmas gali užimti kelis kartus daugiau vietos nei buvo numatyta
- Mėta yra vienas geriausiai žinomų sodo užkariautojų. Jos šakniastiebiai gali pasklisti po takais, tarp kitų krūmų ir net prie pastatų pamatų
Plintantys paviršiniais ūgliais ir sėklomis
- Šliaužiančioji tramažolė (Ajuga reptans) drėgnoje, purioje dirvoje greitai uždengia didelį plotą ir gali pradėti stelbti kaimyninius augalus
- Japoninis plukė (Anemone hupehensis) pirmuosius metus gali augti lėtai, tačiau vėliau ima leisti naujas atžalas ir plisti šaknimis bei sėklomis
- Kanadinė rykštenė (Solidago canadensis) plinta dviem būdais: šakniastiebiais ir daugybe sėklų. Nužydėjusius žiedynus reikėtų pašalinti dar prieš jiems subrandinant sėklas
Per daug vietos užimantys augalai
- Penkialapis vinvytis (Parthenocissus quinquefolia) per sezoną gali užauginti kelis metrus ūglių, kopti sienomis, patekti po stogu ir uždengti netoliese augančius medžius
- Avietės šaknų atžalos gali pasirodyti už kelių metrų nuo krūmų, todėl avietyną verta atskirti gilia vertikalia užtvara
- Topinambai kasmet atželia iš dirvoje likusių gumbų. Net kruopščiai kasant maži jų gabalėliai gali išlikti ir sudygti dar kelerius metus
Kaip sustabdyti plitimą
Agresyvūs sodo augalai geriausiai kontroliuojami dar prieš sodinimą. Mėtą patogu auginti į žemę įkastame vazone be dugno, o šakniastiebiais plintantiems augalams reikalingas tvirtas, maždaug 30-40 centimetrų gylio barjeras.
Paviršiniais ūgliais plintančius augalus būtina apkarpyti kelis kartus per sezoną. Nužydėjusius augalus, kurie lengvai pasisėja, reikėtų nukirpti iki sėklų subrandinimo.
Ką daryti, jei augalas jau išplito
Kasdami šakniastiebius geriau naudokite šakes, o ne kastuvą. Kastuvo ašmenys gali susmulkinti šaknis į daugybę dalių ir taip paskatinti naujų augalų atsiradimą.
Iškasus augalą, plotą galima uždengti tankia juoda agroplėvele arba storu mulčio sluoksniu. Visus naujus ūglius svarbu pašalinti kuo anksčiau. Kai kurių rūšių visiškai atsikratyti gali prireikti ne vieno sezono, todėl prieš sodinant verta gerai įvertinti, kiek vietos ir priežiūros augalas pareikalaus.