Salotos yra viena iš lengviausiai auginamų daržovių, todėl jų verta pasėti ne tik dėl greito derliaus, bet ir dėl įvairovės lėkštėje. Salotų veislės daržui gali skirtis lapų forma, spalva, skoniu, atsparumu karščiui ir tuo, kaip skinamas derlius.
Nors dažniausiai pasirenkamos paprastos lapinės ar gūžinės salotos, darže galima auginti ir kitų rūšių žalumynus. Dalis jų tinkama skinti palaipsniui, o kitos subręsta vienu metu. Be to, salotos paprastai nebijo vėsesnių orų, todėl jas galima sėti anksti pavasarį, kai tik dirva pradeda šilti.
Kuo skiriasi salotų rūšys
Salotų pavadinimai kartais klaidina. Botaniškai vienai grupei priskiriamos ne tik skirtingos salotų formos, bet ir augalai, kuriuos kasdienėje kalboje vadiname kitais žalumynais. Auginant darže svarbiausia ne klasifikacija, o praktinės savybės.
Renkantis sėklas verta atkreipti dėmesį į tai, ar žalumynai bus skinami po vieną lapą, ar pjaunami vienu kartu. Taip pat svarbu įvertinti, kiek laiko nuskinti lapai išliks švieži.
9 salotų rūšys, vertos vietos darže
- Batavijos salotos pasižymi didelėmis, banguotomis ir gana puriomis skrotelėmis. Dažniausiai auginamos žalialapės veislės, tačiau galima rasti ir rausvų ar tamsesnių lapų. Jų skonis švelnus, šiek tiek salstelėjęs, todėl lapai tinka salotoms, sumuštiniams ir patiekalams puošti
- Lapinės salotos nesuka tvirtos gūžės, todėl jas patogu skinti palaipsniui. Išorinius lapus galima nuskinti, o augalo vidurys toliau auga
- Gūžinės salotos suformuoja tankesnę galvutę. Jos ypač tinka tiems, kurie nori vienu metu nuimti didesnį derlių
- Romeno salotos užaugina pailgas, tvirtesnes gūžes. Jų lapai yra traškesni ir dažnai naudojami sočioms daržovių salotoms
- Stiebinės salotos, dar vadinamos uisūnais, vertinamos dėl ne tik lapų, bet ir storo valgomo stiebo. Tai įdomus pasirinkimas norint išbandyti retesnę daržovę
- Gražgarstės išsiskiria aštresniu, pikantišku skoniu. Jos greitai auga ir gali papildyti salotų mišinius, sumuštinius ar šiltus patiekalus
- Pipirnės taip pat pasižymi ryškesniu skoniu. Jaunus lapelius galima naudoti nedideliais kiekiais kaip priedą prie kitų žalumynų
- Trūkažolės apima kelias skirtingas formas, tarp jų endivijas, eskarioles ir radicchio. Jų lapai gali būti kartesni, tačiau suteikia salotoms išskirtinį skonį ir spalvą
- Valerijonėlės suformuoja nedideles švelnių lapelių skroteles. Šie žalumynai tinka mišrioms salotoms ir dažnai vertinami dėl subtilaus skonio
Kada sėti ir kaip planuoti derlių
Salotos yra vėsiam orui gana atsparūs augalai, todėl pirmąsias salotų veisles daržui galima sėti anksti pavasarį. Svarbiausia, kad dirva nebūtų permirkusi ir būtų bent šiek tiek įšilusi.
Norint žalumynų turėti ilgiau, verta nesėti visų sėklų vienu metu. Dalį jų galima pasėti po kelių savaičių. Tokiu būdu derlius nesubręs visas iš karto, o šviežių lapų bus galima skinti ilgesnį laiką.
Kaip pasirinkti tinkamiausias salotas
Jei norisi greito ir nuolat atsinaujinančio derliaus, labiausiai tiks lapinės salotos, gražgarstės ar pipirnės. Norint vienu metu nuimti didesnes gūžes, geriau rinktis gūžines ar romeno salotas.
Salotų veislės daržui taip pat gali būti pasirenkamos pagal išvaizdą. Žali, rausvi ir violetiniai lapai ne tik praturtina daržą, bet ir suteikia daugiau spalvų kasdieniams patiekalams.