Atrodytų, kad tręšti abrikosus rudenį, tai smulkmena, bet būtent čia daugelis sodininkų ir suklysta. Vienas neapgalvotas pasirinkimas gali kainuoti visą kitų metų derlių, o kartais ir patį medį.
Po gausaus vasaros derėjimo abrikosas išsekina savo jėgas. Rudenį jis turi atsigauti ir pasiruošti šalčiui, tačiau netinkamas tręšimas šį procesą visiškai sugriauna. Vietoje stiprėjančio medžio gauname naujus, trapiai augančius ūglius, kurie žiemą tiesiog nušąla.
Tinkamai atliktas abrikosų tręšimas rudenį, tai ne tik mityba, bet ir ilgaamžiškumo garantas. Būtent dabar medžiui reikia to, kas padės jam ištverti šaltį ir sugrįžti pavasarį dar gyvybingesniam.
Abrikosų tręšimas rudenį: klaida, kuri kainuoja visą derlių
Kai kurie sodininkai galvoja, kad rudenį abrikosui trąšų nebereikia, nes derlius jau nuskintas. Bet čia ir slypi klaida, kuri vėliau kainuoja viską. Be papildomos mitybos medis eina į žiemą pavargęs, o pavasarį nebeturi jėgų žydėti ir megzti vaisių.
Po derėjimo abrikosas būna kaip žmogus po sunkaus darbo išsekęs. Jam reikia atsigauti ir susigrąžinti jėgas. Jeigu rudenį duodame tinkamas trąšas, medis ne tik geriau ištveria šaltį, bet ir suformuoja stiprius pumpurus kitam sezonui. Abrikosų tręšimas rudenį padeda išlaikyti medį sveiką, o dirvą gyvą. Tai nėra sudėtinga, svarbu tik žinoti, kada ir kuo pamaitinti.
Kodėl rudeninis tręšimas toks svarbus?
Rudens tręšimas abrikosui yra kaip pasiruošimas ilgam bėgimui. Po vaisių sezono medis išnaudoja beveik visas savo atsargas, todėl be papildomos pagalbos jam tiesiog pritrūksta jėgų. Pavasarį toks abrikosas prabunda lėčiau, vėliau žydi ir duoda mažiau vaisių.
Trąšos rudenį padeda atkurti tai, ką medis prarado per vasarą. Kalio ir fosforo mišiniai stiprina šaknis, storina kamieną, padeda medienai subręsti prieš šalčius. Medis tampa tvirtesnis, mažiau pažeidžiamas ligų ir šalčio.
Dar vienas svarbus dalykas, rudens metu formuojasi pumpurai kitų metų žiedams. Jei šaknys gauna pakankamai maisto, pumpurai būna stiprūs ir pavasarį išsiskleidžia be streso. O jei tręšimas praleidžiamas arba parenkamos netinkamos trąšos, žiedų tiesiog būna mažiau.
Todėl rudens darbus verta laikyti ne papildomu rūpesčiu, o natūralia abrikoso priežiūros dalimi. Kiekvienas gerai paruoštas medis kitais metais atsidėkoja saldžiais ir pilnais vaisiais.
Nuo trąšų priklauso ir abrikosų augimas
Rudenį abrikosui reikia visai kitokios mitybos nei pavasarį ar vasarą. Dabar medžio tikslas nebe auginti naujus ūglius, o pasiruošti šalčiui ir sustiprinti šaknis. Todėl svarbiausia – parinkti trąšas, kurios maitina, bet neskatina augimo.
1. Fosforas – pagrindas stiprioms šaknims
Fosforas padeda medžiui sukaupti energijos ir sustiprinti šaknų sistemą. Be jo medis sunkiau pasisavina kitas maistines medžiagas ir prasčiau žiemoja. Geriausiai tinka superfosfatas – apie 40–50 g vienam kvadratiniam metrui. Jį galima berti į šiek tiek drėgną dirvą, paskui užkasti lengvu sluoksniu žemės.
2. Kalis – atsparumui šalčiui ir ligoms
Kalis padidina medžio atsparumą šalčiui, sausrai ir įvairiems grybeliniams susirgimams. Trąšose ieškok kalio sulfato, nes jis švelnesnis nei chloridinės formos. Tinka apie 25–30 g vienam kvadratiniam metrui. Kalis padeda medienai greičiau subręsti, todėl šakos mažiau nukenčia nuo šalčio.
3. Organika – natūrali parama dirvai
Jeigu dirva silpnesnė, labai praverčia perpuvęs mėšlas ar kompostas. Maždaug 4–5 kg vienam medžiui kartą per dvejus metus. Organika praturtina dirvą mikroorganizmais ir sulaiko drėgmę, o tai ypač svarbu prieš žiemą.
4. Pelenai – mikroelementai ir apsauga nuo rūgštėjimo
Medžio pelenai ne tik maitina, bet ir švelniai pakoreguoja dirvos rūgštingumą. Jie turi kalio, kalcio, magnio ir fosforo. Pakanka 200–300 g pelenų išbarstyti aplink kamieną ir lengvai įkasti į viršutinį dirvos sluoksnį.
5. Paruošti mišiniai – greitas ir patikimas sprendimas
Jei nesinori matuoti gramais, galima naudoti rudens trąšų kompleksus. Vienas iš tinkamiausių variantų – „Universalios rudens trąšos“ iš specializuotų sodininkų linijų. Jos subalansuotos taip, kad medžiui suteikia viską, ko reikia žiemai, tai fosforo, kalio ir mikroelementų be perteklinio azoto.
Išvados
Rudeninis abrikosų tręšimas yra labai svarbus darbas, bet nuo jo priklauso visas kitas sezonas. Medis po derliaus būna pavargęs, todėl be papildomų maisto medžiagų į žiemą eina silpnas. Pavasarį toks abrikosas sunkiai atgyja, vėluoja žydėti ir duoda mažiau vaisių.
Tinkamai parinktos trąšos tokios kaip fosforas, kalis, pelenai ar kompostas padeda šaknims sukaupti jėgų, o pumpurams susiformuoti stipriems. Viskas, ko reikia neda jokio azoto, nes jis tik skatina trapų ūglių augimą, kurie žiemą vis tiek nušąla.
Vienas dėmesingas vakaras sode rudenį gali lemti visą vasaros derlių. Todėl abrikosų tręšimas rudenį tai paprastas, bet labai svarbus žingsnis sveikam ir derlingam medžiui.