Kambarinių augalų vėdinimas savaime nėra žalingas, tačiau šaltuoju metu svarbu įvertinti, kokia oro temperatūra pasiekia augalus ir kiek laiko jie būna šalto oro sraute. Trumpai pravertas langas daugeliui gėlių nepakenks, bet jautresni augalai gali nukentėti net tada, kai lauke nėra stipraus šalčio.
Didžiausia rizika kyla vazonams, stovintiems tiesiai ant palangės arba šalia praviro lango. Jeigu lauke vos +2 iki +5 °C, augalas gali kelias valandas būti veikiamas gerokai vėsesnio oro. Ypač pavojinga palikti langą pravirą per naktį, kai temperatūra dar labiau nukrinta.
Kada šaltas oras gali pakenkti
Žala priklauso ne tik nuo lauko temperatūros. Reikšmės turi ir šalto oro srauto stiprumas, jo trukmė bei konkretaus augalo jautrumas. Atogrąžų kilmės augalai dažnai nukenčia dar nepasiekus nulinei temperatūrai, nes jų lapai ir šaknys sunkiai toleruoja staigų atvėsimą.
Jautresnės gali būti aglaonemos, difenbachijos, kalatėjos, krotonai, alokazijos, Benjamino fikusai ir falenopsiai. Tuo metu kaktusai, pelargonijos, kai kurie sukulentai, citrinmedžiai, gebenės bei klivijos dažniausiai geriau pakelia vėsesnes sąlygas. Vis dėlto net ir jiems gali pakenkti tiesiai į lapus pučiantis ledinis oras.
Nėra vienos temperatūros ribos, po kurios neabejotinai nukentėtų visi kambariniai augalai. Kai kuriems jautriems augalams pavojingas gali būti jau atvėsimas žemiau +10 iki +12 °C. Kuo plonesni lapai ir kuo ilgiau augalas būna šaltyje, tuo didesnė pažeidimų tikimybė.
Kaip atrodo augalo atšalimo požymiai
Po šalto oro poveikio lapai ne visada pažeidžiami iš karto. Kartais pirmieji požymiai pasirodo tik po kelių valandų ar net dienų. Lapų paviršiuje gali atsirasti permatomų, rudų arba beveik juodų dėmių. Lapai taip pat gali suglebti, staiga nukristi, o žiedpumpuriai gali pradėti džiūti ir nubyrėti.
Tokie simptomai ne visuomet reiškia, kad augalas sušalo. Panašiai gali pasireikšti nudegimas nuo saulės, mechaninis pažeidimas, šaknų peršalimas ar kai kurios ligos. Todėl reikėtų prisiminti, kas vyko prieš atsirandant dėmėms: ar augalas stovėjo prie lango, į kurią pusę buvo nukreipti lapai ir kiek laiko kambarys buvo vėdinamas.
Ką daryti pastebėjus pažeidimus
Pirmiausia augalą reikia patraukti iš šalto oro srauto, tačiau nekelti jo iš karto prie radiatoriaus ar kito stipraus šilumos šaltinio. Staigus temperatūros pokytis gali dar labiau apsunkinti augalo būklę.
Geriausia parinkti stabilią vietą, kurioje nėra skersvėjo ir didelių temperatūros svyravimų. Pažeistų lapų neskubėkite šalinti. Jie dar kurį laiką gali padėti augalui, o tikroji žalos apimtis dažnai paaiškėja ne iš karto. Pašalinti verta tik visiškai sunykusias augalo dalis.
Saugus vėdinimas šaltuoju metu
Kambarinių augalų vėdinimas bus saugesnis, jei prieš atidarydami langą vazonus patrauksite nuo palangės ir tiesioginio oro srauto. Ypač svarbu neleisti šaltam orui ilgai pūsti į tuos pačius lapus.
- Vėdinkite trumpai, bet intensyviai
- Šaltuoju metu nepalikite lango praviro per naktį
- Jautrius augalus patraukite toliau nuo lango
- Po vėdinimo stebėkite lapus ir žiedpumpurius
- Venkite staigaus perėjimo iš šalčio į labai šiltą vietą
Jeigu augalas jau buvo paveiktas šalčio, artimiausią savaitę ar dvi stebėkite jo lapus, stiebus ir bendrą būklę. Kambarinių augalų vėdinimas neturėtų būti visiškai atsisakomas, tačiau žiemą lango vietą ir vėdinimo trukmę verta rinktis atsakingiau.