Vėlyva gėlių sėja gali būti sėkminga net tada, kai daržas jau ruošiamas žiemai. Tačiau šiuo metu svarbiausia ne skubėti, o sulaukti, kol dirva pakankamai atvės ir sėklos nebespės sudygti iki tikrų šalčių.
Požieminė sėja skiriasi nuo įprasto sėjimo rudenį. Švelnesnio klimato vietovėse kai kurias vienmetes gėles galima sėti dar rugsėjį ar spalį, kad jos sudygtų prieš žiemą ir šaltąjį sezoną pasitiktų mažomis skrotelėmis. Vėsesnėse vietose siekiama priešingo rezultato: sėklos turi išgulėti dirvoje iki pavasario ir sudygti kartu su tirpstančio sniego drėgme.
1. Sėjos metas priklauso ne vien nuo kalendoriaus
Tinkamiausias laikas prasideda tada, kai naktimis jau laikosi nedidelė neigiama temperatūra, dienomis oras išlieka apie nulį, o viršutinis dirvos sluoksnis sugriebia šalčiu ir beveik neatitirpsta. Dažniausiai vidutinio klimato vietovėse tai būna nuo spalio pabaigos iki lapkričio pabaigos, tačiau kiekvienais metais datos gali pasislinkti.
Dirvą galima patikrinti paprastai. Nukasus maždaug 5 centimetrus, žemė turi būti labai šalta, beveik sušalusi. Jei ji dar minkšta ir lengvai pasiduoda kastuvui, sėjai gali būti per anksti.
Per anksti pasėtos sėklos gali sudygti per trumpą atšilimą. Vėliau daigai nukenčia nuo šalčio, todėl šiuo atveju geriau palaukti dar savaitę, nei pradėti darbus per anksti. Jeigu artimiausiomis savaitėmis prognozuojama 5-8 laipsnių šiluma, sėją taip pat verta atidėti.
2. Rinkitės šalčiui tinkamas sėklas
Požieminei sėjai netinka bet kokios sėklos. Reikėtų rinktis augalus, kurių sėklos gali ištverti šaltį ir drėgmę, o pavasarį sudygti be papildomo daiginimo namuose.
Renkantis sėklas verta atsižvelgti į jų atsparumą žemai temperatūrai ir į tai, ar augalas gali sudygti anksti pavasarį. Kai kurių daugiamečių gėlių sėkloms šaltasis laikotarpis netgi naudingas, nes padeda nutraukti ramybės būseną.
Šiltesniuose regionuose per žiemą sėklos gali pradėti dygti jau sausį, jei pasitaiko ilgesnis atodrėkis. Dėl to vėlyva gėlių sėja ten turi būti planuojama atsargiau. Vėsesnėse vietovėse sėjos laiką dažnai lemia sniego danga. Po pastoviu sniegu sėklos žiemoja ramiau, o plikoje dirvoje šaltis gali ją giliai įšaldyti ir išdžiovinti.
3. Paruoškite vietą dar prieš sušąlant žemei
Geriausia lysvę paruošti iš anksto, kol dirva dar lengvai įdirbama. Reikia išravėti piktžoles, išlyginti paviršių ir numatyti negilias vageles. Kai žemė jau sušalusi, jų iškasti bus sunku, todėl šį darbą verta atlikti anksčiau.
Sėklos gali būti beriamos į paruoštą lysvę, ant sušalusios dirvos arba sėjamos į talpyklas. Pasėjus į vageles, jas galima užberti sausa žeme, o ant viršaus grąžinti sniegą. Tokia danga padeda išlaikyti sėklas vietoje ir saugo jas nuo staigių temperatūros svyravimų.
Jeigu lysvė nebuvo paruošta iš anksto, sėti dar galima ir iškritus nedideliam sniegui. Sniegą nuo numatytos vietos reikia nuvalyti, išdėlioti sėklas vagelėse, užberti sausa žeme ir sniegą sugrąžinti atgal.
Per žiemą pasėta gėlių dalis gali nesudygti, todėl pavasarį nereikėtų skubėti kartoti sėjos. Daigai pasirodo nevienodu metu, o kai kurioms rūšims reikia daugiau laiko. Svarbiausia, kad dirva nebūtų užmirkusi, o pavasario drėgmė nepažeistų dar tik bundančių augalų.