Gluosniai dažniausiai siejami su ilgomis svyrančiomis šakomis ir prie vandens augančiais medžiais. Vis dėlto jų įvairovė kur kas didesnė. Dekoratyviniai gluosniai sodui gali būti apvalios lajos, kompaktiško krūmo ar net išskirtinės žiemos silueto formos.
Gluosnių gentyje priskaičiuojama daugiau kaip 600 rūšių. Jie paplitę plačioje Šiaurės pusrutulio teritorijoje, nuo poliarinių sričių iki tropikų, nors dauguma rūšių geriausiai jaučiasi vidutinio klimato zonose. Dalis įdomiausių sodo formų atsirado kryptingai kryžminant skirtingas rūšis ir atrenkant dekoratyviausius, šalčiui atsparesnius augalus.
Gluosniai gali būti ir apvalios formos
Viena iš išraiškingesnių formų yra lėtai augantis „Sferinis nykštukas“. Suaugęs augalas paprastai pasiekia maždaug 3-4,5 metro aukštį. Jo laja apvali arba kiek horizontaliai išplatėjusi, laikui bėgant gali šiek tiek pakilti virš kamieno.
Šis gluosnis ypač įdomiai atrodo žiemą, kai numeta lapus ir išryškėja taisyklinga šakų struktūra. Lapai žali, siauri, šiek tiek pūkuoti, o rudenį įgauna auksinį atspalvį. Jauni ūgliai gali būti rausvi, todėl augalas dekoratyvus ne tik vasaros metu.
„Sferinis nykštukas“ nėra reiklus dirvožemiui. Jis pakenčia sausesnes sąlygas ir gali augti daliniame pavėsyje, tačiau šviesesnėje vietoje laja paprastai atrodo puošniau. Tinkamai genint, tokį medelį galima formuoti net kaip nedidelį niwaki stiliaus augalą arba auginti vazone kaip bonsą.
„Fejerverkas“ primena gyvą fontaną
Kita įdomi forma vadinama „Fejerverku“, o kai kur dar žymima pavadinimu „Švyturys 2“. Šis gluosnis išsiskiria tankiu apvaliu krūmu ir ilgais ūgliais, kurie genint išauga į šonus tarsi fontanas.
Jauni augalai iš pradžių gali atrodyti kompaktiški, tačiau negenimi laikui bėgant išplatėja iki maždaug 3 metrų skersmens. Žiemą jų rausvai purpurinė žievė suteikia krūmui ryškumo ir iš tolo primena fejerverko siluetą.
Lapai lancetiški, pilkai žali, apatinė jų pusė sidabriška. Rudenį jie pagelsta, o kartu pasirodančios geltonos žirginėlių kekės dar labiau išryškina augalo išvaizdą.
Kuo šios formos skiriasi nuo įprastų gluosnių
Šių augalų išskirtinumas slypi ne vien lapuose. Selekcijoje daug dėmesio skirta lajos formai, ūglių spalvai, atsparumui šalčiui ir galimybei augalus pritaikyti skirtingiems želdynams.
Dalis tokių gluosnių buvo išvesta atšiauresnėms žiemoms, todėl jie pasižymi didesniu atsparumu šalčiui. Kartu atrinktos formos, kurios išlieka dekoratyvios ir nedideliuose sklypuose. Dauguma dekoratyvinių gluosnių sodui tinka kaip pavieniai akcentai, tačiau kompaktiškesnius krūmus galima sodinti ir prie takų, terasų ar vandens telkinių.
Ne visi išvesti augalai išliko iki šių dienų, tačiau senesniuose botanikos soduose dar galima pamatyti daugiau kaip šešis dešimtmečius augančių medžių. Tai rodo, kad dekoratyviniai gluosniai sodui gali būti ne trumpalaikė puošmena, o ilgaamžė kraštovaizdžio dalis.
Renkantis tokį augalą verta iš anksto įvertinti jo būsimą dydį ir lajos pobūdį. Vienos formos išlieka kompaktiškos, o kitos per kelerius metus gali tapti plačiais krūmais. Dekoratyviniai gluosniai sodui labiausiai atsiskleidžia tada, kai jiems parenkama pakankamai šviesi vieta ir paliekama erdvės jų išskirtinei formai.