Apgalvotas spygliuočių pasirinkimas sodui prasideda ne nuo gražiausio sodinuko, o nuo klausimo, kaip augalas atrodys po 10 ar 15 metų. Nedideliam sklypui, į kurį dažniausiai atvykstama savaitgaliais, kai kurios dekoratyvios rūšys gali pareikalauti gerokai daugiau dėmesio, nei tikimasi.
Perkant verta įvertinti ne tik dabartinį augalo aukštį, bet ir jo plotį, augimo greitį, jautrumą saulei bei žiemai. Kai kurie spygliuočiai sunkiai atlaiko netinkamą vietą, o peraugusį augalą vėliau persodinti ar stipriai apgenėti būna labai sudėtinga.
Į ką atkreipti dėmesį prieš perkant
Ypač atsargiai reikėtų rinktis spygliuočius, kurie parduodami kaip maži, dailūs augalai, nors suaugę tampa dideliais medžiais ar plačiais krūmais. Taip pat svarbu iš anksto numatyti, kas juos prižiūrės žiemą, karštomis vasaromis ir per kasmetinį genėjimą.
6 spygliuočiai, kuriuos verta gerai apgalvoti
Kanadinė eglė „Conica“
Ši taisyklingo kūgio formos eglutė auga lėtai ir iš pradžių atrodo tarsi jau suformuota. Vis dėlto žiemos pabaigoje bei ankstyvą pavasarį jos spygliai gali paruduoti nuo saulės ir vėjo, kai šaknys dar negali papildyti prarastos drėgmės.
Tankus vainikas atsigauna lėtai, todėl pažeista pusė gali likti pastebima ne vieną sezoną. Eglei taip pat reikia apsaugos nuo kaitrios saulės, pakankamai drėgmės, o vasarą ją gali pažeisti voratinklinės erkės.
Dygioji eglė „Hoopsii“
Ryškiai mėlyna šio augalo laja dažnai sužavi pirkėjus, tačiau mažas sodinukas slepia būsimą didelį medį. Suaugusi eglė gali pasiekti keliolikos metrų aukštį ir užimti daug vietos.
Pasodinta šalia tako ar namo ji ilgainiui pradeda trukdyti, o spygliuotos šakos apsunkina priežiūrą. Viršūnės trumpinimas problemos neišsprendžia, nes augalas praranda taisyklingą formą.
Vakarinė tuja „Brabant“
„Brabant“ greitai suformuoja tankią žalią sieną, todėl dažnai pasirenkama gyvatvorėms. Tačiau be reguliaraus genėjimo ji gali išaugti į didelį medį, o prižiūrėti ilgą eilę augalų nėra paprasta.
Gyvatvorę reikia karpyti iš viršaus ir šonų, dažnai kelis kartus per sezoną. Per daug atjauninta tuja iš senų plikų šakų nebeatsprogsta, todėl atsiradusių properšų vėliau paslėpti nepavyksta.
Kazokinis kadagys „Tamariscifolia“
Šis kadagys nėra aukštas, tačiau gali labai plačiai išsikeroti. Dėl to jis netinka sodinti prie siauro tako ar mažoje klomboje, jei nepaliekama pakankamai vietos augti į šonus.
Jo šakose kaupiasi lapai ir kitos sodo šiukšlės, o apkarpytos vietos lieka matomos. Be to, kazokinis kadagys nuodingas, todėl jo nereikėtų sodinti ten, kur žaidžia vaikai ar vaikšto augintiniai. Jis taip pat gali būti susijęs su kriaušių rūdžių plitimu.
Lawsono kiparisas „Ellwoodii“
Rudenį ir prieš Kalėdas parduodamas kiparisas dažnai atrodo kaip nedidelis augalas vazonui, tačiau šiltame kambaryje jis greitai džiūsta. Lauke jo žiemojimas priklauso nuo klimato, o atšiauresnėse vietovėse šalčiai gali būti per stiprūs.
Prastą augalo būklę gali lemti ne tik šaltis, bet ir pavasarinė saulė ar užmirkusios šaknys. Jei kiparisas auginamas vazone, žiemai jam reikia šviesios, vėsios, bet nešąlančios vietos.
Stambiavaisis kiparisas „Goldcrest“
Citrinų kvapą skleidžiantis gelsvas kiparisas labai patrauklus, tačiau atvirame grunte šaltų žiemų paprastai neatlaiko. Vien agrodanga ar eglišakės nuo didelio šalčio jo neapsaugos.
Jį galima auginti vazone, tačiau tuomet kiekvieną rudenį augalą teks perkelti į šviesią ir vėsią patalpą. Per kelerius metus kiparisas gali gerokai išaugti, todėl jo transportavimas taps vis sudėtingesnis.
Grožis neturėtų užgožti būsimo dydžio
Geras spygliuočių pasirinkimas sodui reiškia ne tik gražią lają, bet ir realų įvertinimą, kiek augalas užims vietos bei priežiūros pareikalaus. Prieš pirkdami verta pasiimti sklypo planą, išmatuoti atstumus iki namo, tako ir kaimyninio sklypo.
Mažas sodinukas gali atrodyti nekaltai, tačiau po keliolikos metų jis gali užtemdyti langus, užaugti virš tvoros ar pradėti trukdyti kitiems augalams. Todėl apgalvotas spygliuočių pasirinkimas sodui dažnai prasideda nuo to, kad parduotuvėje atsispiriama gražiausiam, bet ne visada tinkamiausiam augalui.