Gumi, dar vadinamas daugiažiedžiu ievašakiu, vis dažniau patraukia sodininkų dėmesį dėl saldžių uogų ir dailios išvaizdos. Tačiau gumi auginimas sode turi vieną svarbų klausimą, į kurį verta atsakyti dar prieš sodinant krūmą. Tai jo gebėjimas ištverti žiemą.
Šis augalas kilęs iš Kinijos, Japonijos ir Korėjos, o natūraliai aptinkamas ir pietinėje Sachalino dalyje. Gumi priklauso ievašakių genčiai, todėl yra artimas šaltalankio giminaitis. Vis dėlto jo charakteris gerokai ramesnis: krūmas neleidžia į visas puses plintančių šakninių atžalų ir paprastai lieka ten, kur buvo pasodintas.
Mažas krūmas, kuris tinka ir dekoratyviniam sodui
Vidutinio klimato sąlygomis gumi dažniausiai užauga maždaug pusantro metro aukščio ir panašaus pločio. Jo lapai pailgi, viršuje žali, o apatinė pusė sidabriška. Vėjuotą dieną toks krūmas atrodo lyg lengvai mirgėtų, todėl gali būti sodinamas ne tik dėl uogų, bet ir kaip dekoratyvus sodo augalas.
Gegužę ar birželį ant šakelių pasirodo smulkūs, kvapnūs kreminio atspalvio žiedai. Vėliau susiformuoja pailgos rausvai raudonos uogos, išmargintos sidabriniais taškeliais. Jos sunoksta vasarą ir gali būti valgomos tiesiai nuo krūmo.
Gumi uogos vertinamos dėl saldaus skonio ir maistinės sudėties. Jose randama vitamino C, aminorūgščių bei kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Kai kurių veislių uogose vitamino C kiekis gali būti ypač didelis, todėl šis augalas kai kur vadinamas jaunystės ir ilgaamžiškumo simboliu.
Gumi išsiskiria gebėjimu praturtinti dirvožemį
Kaip ir šaltalankio šaknys, gumi šaknys palaiko ryšį su azotą kaupiančiais mikroorganizmais. Dėl to augalas gali prisidėti prie dirvožemio praturtinimo azotu ir pagerinti sąlygas aplink save augantiems augalams.
Dar vienas praktinis privalumas yra tas, kad gumi neplinta šaknų atžalomis. Tai svarbu tiems, kurie nenori nuolat tvarkyti po visą sodą besidriekiančių ūglių. Krūmas išlieka kompaktiškas, todėl jį lengviau įkomponuoti į nedidelį sklypą ar dekoratyvinį želdyną.
Didžiausias iššūkis yra pirmoji žiema
Apie gumi atsparumą šalčiui pasakojama labai skirtingai. Vieni sodininkai augalu džiaugiasi daugelį metų, o kiti nusivilia, kai jaunas krūmas po pirmos atšiauresnės žiemos apšąla ar visiškai žūva.
Dažnai svarbiausia ne vien pati veislė, bet ir augalo amžius, pasirinkta vieta bei pasiruošimas žiemai. Jaunas krūmas yra jautresnis, todėl jam gali būti reikalinga papildoma apsauga nuo šalčio ir žvarbaus vėjo. Prieš sodinant verta įsitikinti, kad augalui bus parinkta kuo palankesnė vieta.
Gumi auginimas sode labiausiai pasiteisins tada, kai į augalą žiūrėsite ne kaip į visiškai besąlygiškai atsparų krūmą, o kaip į įdomią, šiek tiek daugiau dėmesio reikalaujančią kultūrą. Ypač svarbu atsargiai rinktis sodinamąją medžiagą ir iš anksto įvertinti, kokios žiemos būna jūsų vietovėje.
Ar verta sodinti gumi
Gumi gali sudominti tuos, kurie ieško neįprasto, kompaktiško ir dekoratyvaus uogakrūmio. Jis dovanoja saldžias uogas, puošia sodą sidabriškais lapais ir neapkrauna šeimininko nuolatiniu kova su šaknų atžalomis.
Vis dėlto šio augalo nereikėtų rinktis vien dėl gražių pažadų apie derlių. Prieš sodinant būtina pasidomėti konkrečios veislės žiemiškumu ir pasiruošti tam, kad jaunas krūmas pirmus metus gali būti jautresnis. Gumi auginimas sode tampa prasmingu pasirinkimu tiems, kurie pasirengę skirti dėmesio ne tik uogoms, bet ir augalo apsaugai nuo šalčio.