Hurma dažnam asocijuojasi su ryškiai oranžiniais, saldžiais vaisiais, tačiau šis augalas įdomus ne tik dėl derliaus. Tai egzotiškas vaismedis, išsiskiriantis įspūdinga išvaizda, rudenį nusidažančiais lapais ir neįprastu skoniu. Hurmos auginimas sode reikalauja tinkamų sąlygų, tačiau šiltesniuose regionuose šis medis gali augti ir atvirame grunte.
Hurma priklauso ebeninių šeimai ir Diospyros genčiai. Šio pavadinimo šaknys siejamos su graikų kalba, o jo reikšmė aiškinama kaip dievų maistas arba dieviškoji ugnis. Dėl to hurma nuo seno laikoma ypatingu vaismedžiu, kurio vaisiai ne tik skanūs, bet ir turtingi naudingų medžiagų.
Iš kur kilusi hurma
Manoma, kad laukinės hurmos formos pirmiausia paplito Azijoje. Vieni jos kilmės vieta laiko Kiniją, kur šie augalai auginami ir laukinėje gamtoje aptinkami jau daugelį šimtmečių. Kiti svarbiu kilmės regionu nurodo Indokiniją, kur laukinės hurmos gali augti kalnuotose vietovėse iki maždaug 2,5 kilometro aukštyje.
Laukinės formos pasižymi gana dideliu atsparumu šalčiui ir gali ištverti temperatūros kritimą iki 18-20 laipsnių šalčio. Vis dėlto skirtingos rūšys ir veislės pasižymi nevienodomis savybėmis, todėl renkantis augalą svarbu atsižvelgti į vietos klimatą.
Šiandien hurmos auginimas sode ir plantacijose paplitęs įvairiose Azijos bei Europos šalyse. Ji auginama Kinijoje, Japonijoje, Filipinuose, Australijoje, Indonezijoje, Jungtinėse Valstijose ir Izraelyje. Vaismedžiai sodinami tiek atvirame grunte, tiek apsaugotose vietose, kur klimato sąlygos palankesnės.
Kaip atrodo šis vaismedis
Natūraliomis sąlygomis hurma gali užaugti nuo 10 iki 12 metrų, o kai kurie medžiai pasiekia ir 20-30 metrų aukštį. Savo forma ji primena obelį. Lapai dideli, tamsiai žali, be plaukelių, o jų apatinė pusė dažniausiai būna šviesesnė.
Rudenį lapai pakeičia spalvą ir įgauna įvairių raudonų atspalvių. Dėl to medis tampa dekoratyvus net ir tada, kai pagrindinis tikslas nėra gausus vaisių derlius.
Hurmos žiedai formuojasi lapų pažastyse. Jie gali būti pavieniai arba susitelkę į nedideles grupes ant trumpų žiedkočių. Žiedai skirstomi į moteriškus, vyriškus ir mišrius, o augalai gali būti vienanamiai arba dvinamiai. Tai reiškia, kad kai kuriais atvejais moteriški ir vyriški žiedai auga ant skirtingų medžių.
Ką verta žinoti apie žydėjimą ir derėjimą
Hurma žydi nuo gegužės iki birželio. Jos žiedų taurelė vėliau glaudžiai priglunda prie vaisiaus ir lieka matoma jam augant. Kai kurios veislės gali subrandinti vaisius ir be apdulkinimo, tačiau derėjimo pobūdis priklauso nuo konkretaus augalo.
Nepatyrę sodininkai kartais pašalina nederančius vyriškus medžius, manydami, kad jie nereikalingi. Tačiau toks sprendimas ne visada tinkamas, nes skirtingoms veislėms gali būti svarbus apdulkinimas. Renkantis sodinuką verta iš anksto pasidomėti jo žydėjimo tipu ir derėjimo ypatybėmis.
Ar hurma tinka auginti sode
Hurmos auginimas sode labiausiai pasiteisina ten, kur augalui netrūksta šilumos ir galima parinkti apsaugotą vietą. Šis vaismedis ypač įdomus sodininkams, norintiems auginti neįprastus augalus ir išbandyti kultūras, kurios įprastai siejamos su šiltesniais pasaulio regionais.
Hurma gali būti auginama ne tik dėl vaisių. Jos išvaizda, ryškus rudeninis lapų atspalvis ir egzotiška kilmė suteikia sodui išskirtinumo. Vis dėlto prieš sodinant būtina įvertinti konkrečios veislės atsparumą ir vietos klimato sąlygas.