Sunkiai valdomi krūmai dažnai į sodą patenka dėl gražios išvaizdos, neįprastų žiedų ar pažadėto išskirtinumo. Tačiau po kelerių metų paaiškėja, kad dekoratyvus augalas gali pareikalauti gerokai daugiau darbo, nei atrodė perkant sodinuką.
Ypač daug rūpesčių kyla tada, kai augalas sparčiai leidžia šaknų atžalas, plinta po visą sklypą arba sunkiai pasiduoda genėjimui. Pateiktoje patirtyje išskiriami keli tokie krūmai, o tarp jų ypač ryškiai išsiskiria dekoratyvinė avietė ir baltoji snieguogė.
Dekoratyvinė avietė greitai peržengia savo ribas
Dekoratyvinė avietė vilioja stambiais rausvais žiedais, maloniu aromatu, įdomiais lapais ir valgomais vaisiais. Iš pirmo žvilgsnio ji atrodo tinkama atokesniam sodo kampui, kuriame galėtų tapti jaukiu žydinčiu akcentu.
Tačiau šis augalas greitai parodo kitą savo pusę. Per pirmuosius metus jis gali augti gana kukliai, todėl sodininkas ima tikėti, kad pasirinkta vieta tinkama. Vėliau iš žemės pradeda lįsti vis daugiau naujų ūglių, o šaknų sistema ima plėstis į šonus.
Atžalos pasirodo ne tik šalia pagrindinio krūmo. Jos gali iškilti už kelių metrų, prasiskverbti po medžiais, atsirasti gėlyne ar net daržo pakraštyje. Iškasus vieną ūglį, žemėje neretai lieka šaknies dalis, iš kurios po kurio laiko išauga naujas augalas.
Situaciją apsunkina ir tai, kad stiebai nėra visiškai patogūs liesti. Nors jie neturi įprastų spyglių, jų paviršius padengtas lipniais šereliais. Todėl genėjimas, kasimas ir atžalų šalinimas tampa nemaloniai varginančiu darbu.
Galiausiai vien tik pagrindinio krūmo iškasimo gali nepakakti. Likusias atžalas tenka stebėti dar ne vieną sezoną, nes jos nuolat pasirodo naujose vietose. Dėl to dekoratyvinė avietė labiau tinka tiems, kurie gali skirti jai atskirą, aiškiai apribotą plotą.
Baltoji snieguogė graži, bet labai gyvybinga
Baltoji snieguogė dažnai sodinama palei takus, tvoras ar sklypo kraštą. Pirmaisiais metais ji gali atrodyti visiškai nekaltai: auga lėtai, pasipuošia smulkiais rausvais žiedais, o rudenį subrandina baltus apvalius vaisius.
Problemos prasideda kitą sezoną. Krūmas ima leisti šaknų atžalas ne tik šalia pagrindinio augalo, bet ir tolėliau. Vietoje kelių tvarkingų ūglių gali atsirasti ištisi sąžalynai, kuriuos vėliau sunku suvaldyti.
Toks augalas greitai užima daugiau vietos, nei jam buvo numatyta. Jis gali išplisti į veją, gėlyną ar kitą sodo dalį, todėl pradinis planas pasikeičia. Vietoje dekoratyvinės gyvatvorės ar tvarkingo tako apvado tenka nuolat kovoti su naujais ūgliais.
Ką įvertinti prieš sodinant
Šie pavyzdžiai primena, kad vien gražus žydėjimas neturėtų būti pagrindinė priežastis rinktis augalą. Prieš perkant verta išsiaiškinti, kaip jis dauginasi, ar leidžia šaknų atžalas ir kiek vietos gali užimti po kelių metų.
- Ar augalas plinta šaknimis
- Ar jo atžalas lengva pašalinti
- Ar jis tinka sodinti šalia tako, vejos ar daržo
- Ar galima jam skirti atskirą plotą
- Ar būsite pasiruošę reguliariai genėti ir kasti naujus ūglius
Sunkiai valdomi krūmai nebūtinai yra blogas pasirinkimas kiekvienam sodui. Tačiau nedideliame sklype ar prie dažnai naudojamų takų jų sodinimas gali tapti ilgalaikiu įsipareigojimu. Kartais geriau atsisakyti įspūdingo augalo iš anksto, nei vėliau metų metus bandyti išnaikinti jo paliktas šaknis ir atžalas.