Bijūnų paruošimas žiemai dažnai pradedamas pernelyg skubiai. Vos atėjus rudeniui kai kurie sodininkai iš karto nupjauna visą antžeminę dalį, patręšia, gausiai palaisto ir užberia krūmą storu mulčio sluoksniu. Tačiau dalis šių darbų gali būti nereikalingi, o kai kuriais atvejais net pakenkti augalui.
Rudenį svarbiausia ne atlikti kuo daugiau procedūrų, o stebėti bijūno būklę ir orus. Kalendoriaus data ne visada tiksliai parodo, kada metas imtis genėjimo ar dengimo. Pirmiausia reikėtų atskirti, kokiai grupei priklauso augalas.
Prieš genėdami nustatykite bijūno rūšį
Žoliniai bijūnai kiekvieną pavasarį išleidžia naujus ūglius iš žemės. Atėjus žiemai jų antžeminė dalis nunyksta, todėl rudenį stiebus galima pašalinti. Sezono pabaigoje jie paprastai tampa nebe tokie gyvybingi, o lapija pradeda gelsti ir džiūti.
Medėjantys bijūnai atrodo kaip tikri krūmai. Jų pilkai rusvos šakos per žiemą lieka virš žemės, o pavasarį lapai išsprogsta tiesiai ant jų. Tokių šakų nupjauti negalima, nes kartu būtų pašalinti ir būsimi augimo taškai. Gyvą šakelę galima atpažinti lengvai įbrėžus žievę: po ja turėtų matytis žalias audinys.
Itokiniai bijūnai yra žolinių ir medėjančių bijūnų hibridai. Jų žiedai ir lapai primena medėjantį bijūną, tačiau žiemą stiebai nunyksta. Pavasarį sumedėja tik apatinė dalis, todėl genint svarbu nepašalinti per daug.
Kada genėti žolinius bijūnus
Bijūnų paruošimas žiemai neturėtų prasidėti vien todėl, kad atėjo spalis. Šiltesniuose regionuose augalai gali išlikti žali iki lapkričio, o šaltesnėse vietovėse pirmosios šalnos lapiją pažeidžia jau rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje.
Jeigu šalnų dar nebuvo, tačiau lapai vis dar žali, standūs ir sveiki, skubėti genėti nereikia. Lapija dar kurį laiką padeda šaknims kaupti atsargas, kurios bus panaudotos kitą pavasarį. Ankstyvas sveikų lapų pašalinimas augalui gali atimti dalį šio laikotarpio.
Genėti galima tada, kai lapai visiškai pagelsta, pradeda džiūti arba juos pažeidžia tikras šaltis. Po šalnų lapai dažnai patamsėja, suglemba ir priglunda prie žemės. Tokiu metu genėjimo ilgai atidėlioti nereikėtų, nes drėgna, yranti lapija gali pradėti pūti prie krūmo pagrindo.
Ką daryti su žaliais ir ligotais lapais
Jeigu žolinio bijūno lapija sveika, žalia ir elastinga, jos pjauti rugsėjį vien dėl tvarkingos išvaizdos neverta. Kelių savaičių laukimas augalui nepakenks, o per ankstyvas genėjimas naudos nesuteiks.
Visai kitaip reikėtų elgtis pastebėjus ligų požymių. Dėmėti, sudžiūvę, pajuodę ar kitais būdais pažeisti stiebai neturėtų likti žiemoti. Tokius likučius geriau pašalinti ir išnešti iš gėlyno, kad ant augalo ar aplink jį neliktų ligų pažeistos augalinės medžiagos.
Jeigu sniegas iškrenta anksčiau, nei spėjote nupjauti sveiką lapiją, panikuoti nereikia. Stiebai gali padėti sulaikyti sniegą, o juos pašalinti bus galima pavasarį, vos nutirpus sniegui ir prieš prasidedant naujam augimui.
Su tręšimu ir mulčiavimu neskubėkite
Rudenį ne kiekvienam bijūnui reikia papildomų trąšų ar gausaus laistymo. Sveikas augalas natūraliai pereina į ramybės laikotarpį, todėl perteklinės procedūros nebūtinai padės jam geriau pasiruošti šalčiui.
Taip pat nereikėtų iš karto užpilti krūmo storu šlapio mulčio sluoksniu. Drėgmė prie pumpurų gali padidinti puvinio riziką, ypač jei oras ilgai išlieka šiltas. Bijūnų paruošimas žiemai pirmiausia reiškia ligotos lapijos pašalinimą ir tinkamą genėjimo laiką, o ne kuo storesnį augalo uždengimą.
Rudeninis sutvarkymas savaime negarantuoja gausaus žydėjimo kitą sezoną. Vis dėlto saikingi ir laiku atlikti darbai padeda išvengti naujų problemų bei sudaro geresnes sąlygas bijūnui ramiai peržiemoti.