Vandenilio peroksidas augalams dažnai pristatomas kaip priemonė, galinti paskatinti augimą ar gausesnį žydėjimą. Tačiau tai nėra trąša, todėl maistinių medžiagų jis nesuteikia ir pats savaime augalų greičiau augti neprivers.
Tinkamai naudojamas tirpalas gali būti naudingas tada, kai vazone susidaro nepalankios sąlygos. Jis veikia kaip antiseptikas, padedantis sumažinti puvimą sukeliančių mikroorganizmų kiekį, o trumpam į dirvožemį patenka ir daugiau deguonies.
Kuo peroksidas gali būti naudingas vazone
Vandenilio peroksidas pradeda skilti į vandenį ir deguonį, todėl jo poveikis dirvoje nėra ilgalaikis. Tirpalas nesikaupia substrate, tačiau pirmosiomis minutėmis ar valandomis gali paveikti kai kurias bakterijas ir kitus puvimą skatinančius mikroorganizmus.
Tokio tirpalo gali prireikti, kai žemė ilgai išlieka šlapia, iš vazono sklinda rūgštokas ar pelkės kvapą primenantis aromatas, o augalas pradeda atrodyti prasčiau. Užmirkusiame substrate šaknims trūksta oro, todėl jos gali pradėti silpti ir pūti. Peroksidas gali būti tik laikina pagalba, kol dirvožemis pradžiūsta ir pašalinama tikroji problemos priežastis.
Vis dėlto juo nereikėtų laistyti sveikų augalų vien profilaktiškai. Per dažnas naudojimas gali pakenkti naudingiems dirvožemio mikroorganizmams ir pažeisti smulkias šakneles, kurios yra jautresnės už storesnes šaknų dalis.
Kokią koncentraciją rinktis
Namų sąlygomis rekomenduojama naudoti įprastą 3 proc. vaistinėje parduodamą vandenilio peroksido tirpalą. Didesnės koncentracijos priemonės nėra skirtos naudoti tiesiai ant augalų ar dirvos.
Jeigu naudojamas techninis, maždaug 30-37 proc. koncentracijos peroksidas, jį pirmiausia būtina praskiesti maždaug dešimt kartų. Su koncentruota medžiaga reikia elgtis ypač atsargiai, mūvėti pirštines ir vengti patekimo ant odos bei į akis.
Darbinį tirpalą geriausia ruošti prieš pat naudojimą. Vanduo turėtų būti nusistovėjęs ir kambario temperatūros. Paruoštą mišinį pilkite į stiklinį arba plastikinį indą, nes metalas ir šviesa spartina peroksido skilimą.
Kada galima pabandyti
- kai žemė po gausaus laistymo ilgai neišdžiūsta
- kai iš vazono sklinda nemalonus rūgštus ar pelkės kvapas
- kai įtariamas pradinis šaknų puvinys
- kai substrate trūksta oro dėl per didelės drėgmės
Jeigu augalas sveikas, dirva puri, o vanduo lengvai pasišalina per vazono skylutes, papildomo apdorojimo dažniausiai nereikia. Daug svarbiau tinkamas laistymo režimas, geras drenažas ir ne per didelis vazonas.
Ko peroksidas neišspręs
Ši priemonė nepakeis persodinimo, jei šaknys jau smarkiai supuvusios, o dirvožemis suslūgęs ir nepraleidžia oro. Tokiu atveju augalą reikėtų atsargiai išimti iš vazono, apžiūrėti šaknis, pašalinti pažeistas vietas ir pasirūpinti puriu, švariu substratu.
Taip pat nereikėtų tikėtis, kad vandenilio peroksidas augalams taps universaliu augimo skatintoju. Jis nėra maitinamoji priemonė ir nekompensuoja šviesos, tinkamos temperatūros ar subalansuoto tręšimo trūkumo. Geriausiai jis praverčia kaip trumpalaikė pagalba sprendžiant su pertekline drėgme susijusią problemą.