Jei kovo ar balandžio mėnesį buvote užsiėmę kitais darbais ir nespėjote pasirūpinti savo sodo kriaušėmis – nepanikuokite, tačiau dabar, gegužės mėnesį, laiko klaidų taisymui liko vos kelios dienos. Šis mėnuo yra kritinis lūžis vaismedžių gyvenime: kriaušės ruošiasi žydėti arba jau krauna vaisių užuomazgas. Būtent dabar sprendžiasi, ar vasaros pabaigoje skanausite desertines, sultingas kriaušes, ar rinksitės smulkius, kietus „akmenukus“.
Kriaušių tręšimas pavasarį, kai gamta jau pilnai prabudusi, iš esmės skiriasi nuo ankstyvojo maitinimo azotu. Gegužę medis visas jėgas skiria nebe šakoms, o būsimoms šeimos vaišėms – vaisiams.
Gegužės mėnesio herojus: Kodėl boras yra gyvybiškai svarbus?
Dauguma sodininkų daro tą pačią klaidą: gegužę jie toliau beria azotines trąšas, tikėdamiesi greito augimo. Tačiau per didelis azoto kiekis žydėjimo metu gali sukelti žiedų nubyrėjimą. Šiuo metu kriaušei labiausiai reikia boro.
Boras yra tas mikroelementas, kuris užtikrina sėkmingą dulkių dygimą ir vaisių mezgimąsi. Be jo net ir gausiausiai žydintis medis gali likti tuščias. Jei pastebite, kad jūsų kriaušė kasmet gausiai žydi, bet užmezga tik kelis vaisius, tai yra aiškus boro trūkumo ženklas.
Kaip atlikti maitinimą boru?
Kadangi gegužę medis jau turi lapiją, geriausias būdas yra tręšimas per lapus. Tai veikia akimirksniu:
- Paimkite 5–10 g boro rūgšties 10-yje litrų vandens.
- Svarbu: Boro rūgštis šaltame vandenyje netirpsta, todėl pirmiausia ją ištirpinkite stiklinėje karšto vandens, o tada supilkite į purkštuvą.
- Apipurkškite medį vakare arba anksti ryte, kai nėra tiesioginių saulės spindulių. Tai padės užmegzti sveikus, nesideformavusius vaisius.
Kalis ir pelenai – raktas į saldumą
Jei jūsų tikslas yra ne tik gausus, bet ir „medaus“ skonio derlius, gegužės viduryje turite pasirūpinti kaliu. Kalis reguliuoja cukraus kaupimąsi vaisiuose ir padeda medžiui geriau pasisavinti vandenį.
Geriausia ir saugiausia priemonė gegužę – medžio pelenai. Tai natūralios trąšos, kuriose gausu kalio, kalcio ir fosforo.
- Naudojimas: Pabarstykite 2–3 stiklines pelenų aplink medžio kamieną (pomedžio zonoje) ir lengvai įpurenkite į viršutinį dirvos sluoksnį.
- Pelenai taip pat padeda neutralizuoti dirvos rūgštingumą, o kriaušės kur kas geriau pasisavina maistą neutralioje arba silpnai rūgščioje terpėje.
Vanduo – tai, kas paverčia „medį“ sultimis

Gegužė dažnai apgauna sodininkus – nors žolė žalia, saulė jau gali stipriai išdžiovinti viršutinį dirvos sluoksnį. Jei žydėjimo ir mezgimo metu kriaušei pritrūks drėgmės, vaisių ląstelės bus mažos ir kietos.
Kriaušių tręšimas pavasarį be laistymo yra tiesiog pinigų ir laiko švaistymas. Trąšos turi patekti pas šaknis, o tam reikia vandens.
- Dozė: Suaugusiam medžiui reikia bent 40–60 litrų vandens per savaitę, jei nelyja.
- Mulčiavimas: Po laistymo būtinai apdėkite pomedį nupjauta žole. Tai ne tik sulaikys drėgmę, bet ir pamažu pūdamas mulčias tieks medžiui natūralias organines medžiagas visą vasarą.
Kenkėjų kontrolė: Gegužės mėnesio sargyba
Nepamirškite, kad kartu su pumpurais prabunda ir kriaušinės erkutės bei amarai. Jei gegužę ant lapų pamatysite raudonas pūsleles (erkutės) arba susiraukšlėjusius viršūninius lapus (amarai), skubiai imkitės veiksmų. Kenkėjų nualintas medis visą savo sukauptą gegužės energiją skirs regeneracijai, o ne vaisių auginimui.
Naudokite ekologiškus tirpalus (pvz., žaliojo muilo ar česnakų ištraukas), kad nepakenktumėte bitėms, kurios šiuo metu lanko jūsų kriaušės žiedus.
Išvada
Gegužė yra tas mėnuo, kai jūs projektuojate savo rudeninį derlių. Skirkite 15 minučių boro purškimui, nepamirškite pelenų saujos ir gausaus laistymo. Kriaušių tręšimas pavasarį yra ne tik darbas, bet ir investicija į saldžias, sultingas akimirkas po savo medžiu rugpjūtį ir rugsėjį. Pasirūpinkite savo sodu 2026-aisiais išmintingai!
