Aktinidijų auginimas sode nėra sudėtingas, o rezultatas gali maloniai nustebinti. Ši vijoklinė liana subrandina nedidelius vaisius, primenančius kivius, ir gali tapti ne tik naudingu, bet ir dekoratyviu sodo augalu.
Aktinidija yra kivio giminaitė, tačiau gerokai atsparesnė ir tinkama auginti mūsų klimato sąlygomis. Ji išsiskiria vešliu augimu, o tinkamai prižiūrima po kelerių metų pradeda duoti derlių.
Kuo ypatingi aktinidijų vaisiai
Aktinidijų vaisiai savo išvaizda ir skoniu primena mažus kivius. Jie saldūs, aromatingi, kai kurių veislių skonis gali priminti braškių ir ananasų derinį. Skirtingai nei įprastų kivių, šių vaisių odelės dažniausiai nereikia lupti. Prieš valgant pakanka pašalinti galiuką.
Vaisiuose yra vitaminų ir mineralų, todėl jie gali būti įvairaus raciono dalis. Vis dėlto žmonėms, turintiems skrandžio ar kitų sveikatos problemų, prieš dažniau įtraukiant šiuos vaisius į mitybą verta pasitarti su gydytoju.
Nuskinti vaisiai šaldytuve gali išsilaikyti maždaug mėnesį, o kambario temperatūroje jų tinkamumo laikas trumpesnis. Norint išsaugoti derlių ilgesniam laikui, aktinidijas galima užšaldyti arba džiovinti.
Kur sodinti aktinidiją
Aktinidijai reikėtų parinkti saulėtą vietą, kurioje dirvožemis būtų purus ir neužmirkęs. Sodinti galima pavasarį arba vėlyvą rudenį. Duobė turėtų būti maždaug 50 centimetrų gylio, o jos apačioje verta įrengti drenažą.
Pasodinus augalą, žemę aplink jį galima užmulčiuoti humusu, kompostu ar pjuvenomis. Pirmosiomis savaitėmis svarbu nepamiršti gausiau palaistyti, ypač jei orai sausi.
Derliaus dažniausiai galima tikėtis praėjus maždaug 3 metams nuo pasodinimo. Tačiau vieno krūmo gali nepakakti. Vyriški augalai apdulkina moteriškus, todėl norint sulaukti vaisių juos reikėtų sodinti poromis arba pasirūpinti, kad šalia augtų tinkamas apdulkintojas.
Atramą būtina įrengti iš anksto
Aktinidija yra vijoklinis augalas, todėl jai reikia tvirtos horizontalios atramos. Tam gali tikti speciali konstrukcija, grotelės ar kita patikima sodo atrama. Ją verta įrengti dar prieš sodinant, kad vėliau nereikėtų trikdyti įsitvirtinusio augalo.
Aktinidijų auginimas sode bus sėkmingesnis, jei liana nebus palikta augti chaotiškai. Per tankiai susiraizgiusios šakos gauna mažiau šviesos, o augalas gali subrandinti mažiau vaisių.
Kaip prižiūrėti ir genėti
Aktinidijos laikomos gana nereikliomis. Jos paprastai nėra jautrios daugeliui ligų, todėl intensyvus purškimas dažniausiai nebūtinas. Įprastai pakanka laiku palaistyti, pašalinti pažeistas šakas ir prižiūrėti, kad liana turėtų vietos augti.
Kasmetinis genėjimas ypač svarbus lapkričio mėnesį. Tuo metu pašalinamos silpnos atžalos ir dalis senesnių šoninių šakų. Reguliariai retinamas augalas nesutankėja, o jo energija gali būti nukreipta į naujų vaisinių ūglių formavimą.
Saugokite jaunus augalus nuo kačių
Jaunos aktinidijos gali patraukti kates dėl specifinio kvapo, kuris kai kuriems gyvūnams primena valerijoną. Katės gali apgraužti stiebus arba kitaip pažeisti dar neįsitvirtinusius sodinukus.
Dėl šios priežasties pirmuosius kelerius metus augalus verta apsaugoti tinklu ar kita tvorele. Vėliau sustiprėjusi liana tampa atsparesnė, tačiau apsauga praverčia tol, kol stiebai nėra pakankamai tvirti.
Aktinidijų auginimas sode nereikalauja sudėtingos priežiūros, tačiau derliui būtinos kelios sąlygos: saulėta vieta, purus dirvožemis, patikima atrama ir tinkamai parinkti vyriški bei moteriški augalai. Skyrus šiek tiek dėmesio genėjimui, ši liana gali kasmet papuošti sodą ir subrandinti į kivius panašius vaisius.