Miskantai yra vieni gražiausių dekoratyvinių žolynų, bet būtent juos žmonės dažnai sugadina vienu netinkamu žingsniu. Visi nori, kad kiemas atrodytų tvarkingas, tad daugelis griebiasi žirklių dar rudenį. Tačiau nukirpus miskantus per anksti, galima prarasti visą augalą.
Rudenį jų stiebai dar saugo šaknis nuo šalčio ir perteklinės drėgmės. Kai augalas lieka be savo apsiausto, lietus ir sniegas lengvai pasiekia šaknis. Vėliau, kai ateina šalčiai, jos tiesiog sušąla. Todėl žolynai pavasarį nebeatsigauna. Vietoj žaliuojančio krūmo lieka plikas kupstas.
Patyrę sodininkai sako paprastai: miskantus kirpk tik pavasarį, kai pradeda matytis nauji ūgliai. Iki tol jie tebūna gražus sodo akcentas net ir nuvytę – sausi stiebai šlama vėjyje, sulaiko sniegą ir saugo dirvą. Jei vis tiek atrodo netvarkingai, juos galima tiesiog surišti virvute, kad neišsisklaidytų.
Miskantai rudenį – natūrali sodo apsauga
Rudenį, kai dauguma augalų jau nurimsta, miskantai vis dar atlieka svarbų darbą. Jų stiebai ne tik atrodo dekoratyviai, bet ir saugo sodo dirvą nuo šalčio, drėgmės pertekliaus bei vėjo. Palikti augalai tampa tarsi natūrali izoliacija – šaknys neiššąla, o žemė po jais išlieka puri ir gyva.
Be to, išdžiūvę miskantų stiebai pritraukia paukščius – jie slepiasi, ilsisi ir net naudoja šiaudelius lizdams. Todėl neskubėk visko sutvarkyti rudenį. Gamta pati moka pasirūpinti pusiausvyra, jei jai leidžiame.
Kai kurie sodininkai bijo, kad žolynai išdraskys kiemą ar išsibarstys vėjyje. Tokiu atveju miskantus galima tiesiog surišti – taip jie išlaikys formą, atrodys tvarkingai ir vis tiek atliks savo apsauginę funkciją.
Palikti miskantai ne tik saugo save, bet ir visą aplinką aplink juos. Jie gražūs, naudingi ir, svarbiausia, padeda žemei pailsėti iki pavasario.
Kada ir kaip kirpti miskantus
Pavasarį miskantus reikia kirpti tik tada, kai oras jau atšyla ir matosi pirmi nauji ūgliai. Paprastai tai būna kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje, priklausomai nuo to, kokia žiema buvo. Svarbu, kad žemė jau būtų pradėjusi atitirpti, o stiebai sausi ir trapūs.
Kirpimui naudok aštrias žirkles ar sodo žirkles. Nupjauk senus stiebus maždaug 10–15 centimetrų nuo žemės. Jei krūmas didelis, patogu jį iš anksto surišti taip viską nukirpsite greičiau ir tvarkingiau. Nupjautus šiaudus galite panaudoti kaip mulčią ar tiesiog išmesti į kompostą.
Jei miskantus nukirpsi per anksti, o dar pasitaikys šaltų naktų, jauni ūgliai gali sušalti. Jei per vėlai augalas išleis naujus ūglius per senus stiebus, ir jie išsikreips. Todėl geriausia taisyklė: kirpti tada, kai jau matosi žaluma, bet dar ne per daug išaugusi.
Toks laiku atliktas kirpimas ne tik padeda miskantams greitai atsigauti po žiemos, bet ir skatina tankų, gražų krūmą su gausiomis šluotelėmis vasarą.
Dažniausios klaidos kirpant miskantus
Miskantų kirpimas atrodo paprastas, bet kelios smulkmenos gali juos pražudyti. Dažniausiai bėdos prasideda nuo to, kad augalai nukerpami rudenį. Taip šaknys lieka be apsaugos, o per tuščius stiebus į vidų patenka vanduo. Kai ateina šalnos, jis užšąla ir pažeidžia šaknų sistemą.
Kita klaida kai stiebai nupjaunami visai prie žemės, pažeidžiamas šaknų kaklelis, iš kurio pavasarį turi išaugti nauji ūgliai. Palikus bent 10–15 centimetrų, augalas išlieka saugus ir pavasarį greitai atsinaujina.
Netinkamas metas taip pat kenkia. Jei miskantus nukirpsi per anksti, jauni ūgliai nušals, o jei per vėlai nauji stiebai išsikreips, nes bandys prasiskverbti per senus. Geriausia tai daryti, kai dirva atitirpusi ir pasirodo pirmi žalumynai.
Dar vienas svarbus dalykas – švarūs įrankiai. Bukas ar purvinas sekatorius palieka nelygius pjūvius, per kuriuos patenka ligos. Todėl po kiekvieno augalo įrankius verta bent perbraukti spiritu ar sausu skudurėliu.
Kai viskas daroma švariai, laiku ir be skubėjimo, miskantai kasmet atželia tankūs, vešlūs ir tampa viena ryškiausių sodo puošmenų.
Išvada
Miskantų priežiūra iš tiesų paprasta. Tereikia pasirinkti tinkamą laiką. Rudenį jų neliesti. Palik augalą su stiebais per žiemą – jie saugos šaknis nuo šalčio ir perteklinės drėgmės. Kai pavasarį pasirodys pirmi žalumynai, tada ir metas kirpti.
Kirpk sausą dieną, aštriu sekatoriumi, palik apie 10–15 centimetrų stiebo. Po tokio kirpimo augalas greitai atželia, o vasarą džiugina tankiu, sveiku žaliu kupstu.
Tad viena taisyklė, kurią verta įsiminti visiems – miskantų kirpimas rudenį trumpina jų gyvenimą, o pavasarinis prailgina.