Rudenį įsigytuose tulpių svogūnėliuose kartais pasirodo baltas, pilkas, žalsvas ar melsvas apnašas. Pelėsis ant tulpių svogūnėlių dar nereiškia, kad visa pakuotė sugadinta, tačiau tokių svogūnėlių nereikėtų palikti uždarytame maišelyje. Juos būtina išimti, atskirti ir apžiūrėti po vieną.
Neužtenka įvertinti tik apnašo spalvą
Pelėsio atspalvis neleidžia patikimai nustatyti, kokia problema pažeidė svogūnėlį. Panašiai gali atrodyti skirtingi grybai, o skirtingos ligos kartais sukelia labai panašius pažeidimus. Todėl svarbiausia vertinti ne tik paviršiuje matomą apnašą, bet ir paties svogūnėlio būklę.
Atidarykite pakuotę ir išdėliokite svogūnėlius vienu sluoksniu sausoje, gerai vėdinamoje vietoje. Įtartinus egzempliorius laikykite atskirai nuo tų, kurie atrodo švarūs. Jei pakuotėje susikaupė kondensato, prieš galutinį rūšiavimą svogūnėliams reikia leisti apdžiūti.
Plauti ar mirkyti jų vien tam, kad pašalintumėte apnašą, nereikėtų. Taip galima papildomai sudrėkinti sodinamąją medžiagą ir sudaryti palankesnes sąlygas infekcijai plisti.
Ką būtina patikrinti apžiūrint svogūnėlius
Kiekvieną svogūnėlį apžiūrėkite iš visų pusių. Geras sodinukas turėtų būti tvirtas, sausas, be įdubusių vietų, šlapių plotų ir nemalonaus kvapo. Ypač atidžiai apžiūrėkite dugnelį – apatinę dalį, iš kurios vėliau formuosis šaknys.
Sausa rusva luobelė gali būti suskilusi, dalinai nusilupusi ar kai kur visai pranykusi. Tai savaime dar nereiškia, kad svogūnėlis netinkamas sodinti. Daug svarbiau, ar po luobele esančios žvyneliai išlieka tvirti ir nepažeisti.
Jeigu apnašas yra tik ant lengvai atsiskiriančios sausos luobelės, ją galima atsargiai pašalinti. Tačiau nereikėtų plėšti tvirtai prigludusio sluoksnio, gremžti paviršiaus ar liesti sveikų, mėsingų žvynelių.
Rūšiuojant geriau mūvėti pirštines. Jautresniems žmonėms kontaktas su svogūnėliais gali sudirginti odą.
Kada svogūnėlį geriau išmesti
Atsargiai pašalinus sausą luobelę, dar kartą įvertinkite atsidengusį paviršių. Jei svogūnėlis išlieka švarus, kietas, be dėmių ir pažeisto dugnelio, vien išorinis apnašas dar nėra pakankama priežastis jį išmesti. Vis dėlto vien pagal išvaizdą paslėptos infekcijos atmesti neįmanoma.
Netinkamais sodinti laikomi minkšti, vandeningi ar įdubę egzemplioriai. Nerimą taip pat turėtų kelti gilios rudos dėmės, suirę žvyneliai, šlapios vietos, nemalonus kvapas ir apnašas, sklindantis tarp žvynelių.
Ypač atidžiai apžiūrėkite dugnelį. Jei jis suminkštėjęs, patamsėjęs, šlapias, ima irti arba ant jo matyti aiškus pažeidimas, tokio svogūnėlio sodinti nereikėtų. Geriau atsisakyti įtartino egzemplioriaus, nei rizikuoti užkrėsti dirvą ir šalia augančius augalus.
Kaip elgtis prieš sodinimą
Švarius ir tvirtus tulpių svogūnėlius iki sodinimo laikykite sausoje, vėdinamoje vietoje, nesuspaustus į sandarų maišelį. Juos reikėtų dar kartą patikrinti prieš pat sodinimą, ypač jei anksčiau pakuotėje buvo drėgmės ar keli įtartini svogūnėliai.
Saugiausia sodinti tik tuos svogūnėlius, kurie neturi išliekančio pelėsio, minkštų vietų ir dugnelio pažeidimų. Pelėsis ant tulpių svogūnėlių gali būti tik paviršinis požymis, tačiau sprendimą lemia ne jo spalva, o tai, ar pats svogūnėlis išliko tvirtas ir sveikas.