Po vaismedžių, krūmų ar dekoratyvinių augalų genėjimo dažnai lieka nemaža šakų krūva. Tačiau nugenėtos šakos sode nebūtinai yra atliekos, kurias reikia skubiai išvežti. Tinkamai įvertinus jų storį, būklę ir paskirtį, jas galima panaudoti įvairiems darbams.
Svarbiausia atskirti sveiką medieną nuo šakų, ant kurių matyti ligų ar kenkėjų požymių. Sergančių augalų liekanų geriau nenaudoti mulčiui, kompostui ar daržovių lysvėms.
Storesnės šakos gali tapti kuru
Storos, gerai išdžiovintos vaismedžių šakos ir smulkesni kamienai gali būti naudojami kaip malkos, o plonesnės sausos šakelės pravers įkuriant krosnį, kepsninę ar laužavietę. Medieną reikėtų supjaustyti ir laikyti sausoje, nuo lietaus apsaugotoje vietoje.
Vis dėlto deginti galima ne bet kokią medieną. Į krosnį ar laužą neturėtų patekti nuodingų augalų dalys, taip pat stipriai dervinga mediena, galinti greitai užteršti kaminą. Prieš deginant augalines atliekas būtina pasidomėti vietos taisyklėmis, nes skirtingose savivaldybėse gali galioti skirtingi reikalavimai.
Jei šakos buvo pažeistos ligų ar kenkėjų, jų deginimas kai kuriais atvejais gali būti saugesnis nei naudojimas sode. Pelenus galima panaudoti tik tada, kai jie gauti deginant švarią, neapdorotą medieną.
Šakos pravers kompostui ir organinėms lysvėms
Plonas šakeles galima susmulkinti ir dėti į kompostą, maišant jas su nupjauta žole, lapais, augalų liekanomis bei žeme. Mediena skyla lėčiau nei žaliosios atliekos, todėl didesnių jos kiekių į komposto krūvą dėti nereikėtų.
Storesnės šakos tinka kaip apatinis sluoksnis aukštoje ar organinėje lysvėje. Jos pagerina oro patekimą ir kurį laiką veikia kaip drenažas. Ant jų galima kloti smulkesnes šakeles, stambius augalų stiebus, lapus, žolę ir galiausiai derlingą žemę.
Jei mediena buvo nuo sergančio augalo, jos į lysvę ar kompostą geriau nedėti. Tokiu būdu sumažinama rizika ligų sukėlėjus perkelti į kitą sodo vietą.
Susmulkintos šakos taps naudinga medžiaga
Sodo smulkintuvas šakas gali paversti skiedromis, kurias galima naudoti takeliams, kompostui ar dekoratyvinių augalų mulčiui. Stambesnė skiedra taip pat tinka drėgnesnėms vietoms, kur reikia sutvirtinti taką ar sumažinti purvo kiekį.
Tačiau prieš barstant skiedras aplink augalus būtina įsitikinti, kad šakos buvo sveikos. Jei jose buvo kenkėjų ar ligų požymių, susmulkinta mediena gali tapti jų plitimo šaltiniu. Tokios skiedros neturėtų būti naudojamos darže ar prie vaismedžių.
Nuo kuoliukų iki sodo dekoro
Sveikos tiesios šakos gali būti panaudotos praktiškai. Iš jų nesunku pasidaryti įvairaus dydžio kuoliukus pomidorams, pupelėms, žirniams ar jauniems augalams pririšti. Tvirtesnės šakos pravers ir kaip atramos vaisių svorio neatlaikančioms medžių šakoms.
- lygias šakas galima kloti lysvių ar gėlynų kraštuose
- plonomis lanksčiomis vytelėmis galima pinti nedidelius aptvarus
- šakos tinka natūralioms atramoms bijūnams, flioksams ar kitoms išgulančioms gėlėms
- iš storesnių šakų galima pagaminti kabliukus, padėkliukus ar vazonų laikiklius
- ilgesnė tiesi šaka gali tapti lengvo vaisių skynimo įrankio pagrindu
Nugenėtos šakos sode gali būti paliktos ir mažoje tvarkingoje krūvelėje atokesniame kampe. Joje prieglobstį randa vorai, vabalai, driežai ir kiti gyvūnai, padedantys palaikyti natūralią sodo pusiausvyrą.
Taigi prieš vežant šakas į atliekų surinkimo vietą verta jas surūšiuoti. Vienos taps kuru, kitos papildys kompostą, o sveika mediena gali praversti dar ilgai, jei bus panaudota kuoliukams, atramoms ar sodo puošybai.