Rožinių serbentų veislės soduose vis dar sutinkamos rečiau nei raudonieji ar juodieji serbentai, nors daugumos jų uogos pasižymi švelnesniu skoniu ir mažesniu rūgštumu. Neįprasta spalva taip pat nėra atskiros rūšies požymis. Tai iš esmės raudonųjų serbentų veislės, kurių uogos dėl veislinės ypatybės įgauna rausvą atspalvį.
Įprastai krūmai užauga maždaug iki 1,2-1,5 metro aukščio. Jie nėra itin reiklūs, gerai dera saulėtoje vietoje, o palankiomis sąlygomis pirmųjų uogų galima sulaukti maždaug trečiaisiais metais po pasodinimo. Dalis veislių dera gausiai, o prinokusios uogos ant šakelių laikosi ilgai ir neskuba nubyrėti.
Penki rožinių serbentų pasirinkimai sodui
Olandiškoji rožinė
Ši vidutinio ankstyvumo veislė laikoma viena iš patikimesnių. Krūmas gana kompaktiškas, užauga iki maždaug 1,5 metro, o ilgos kekės gali siekti apie 15 centimetrų. Uogos rausvos, pusiau permatomos, sveria maždaug 0,5-0,9 gramo.
Skonis saldus, harmoningas, su lengva rūgštele ir švelniu serbentų aromatu. Nuo vieno krūmo galima priskinti apie 5-7 kilogramus uogų. Veislė taip pat vertinama dėl gero žiemojimo ir gana atsparaus augimo.
Rožė
Vidutinio sunokimo veislė išsiskiria dailiomis, vienodesnėmis rausvomis uogomis. Jos dažniausiai sveria apie 0,5 gramo, o skonis laikomas desertiniu ir saldžiu. Derlingumas vidutinis, o atsparumas pagrindinėms ligoms nėra absoliutus, todėl krūmą reikėtų stebėti ir prižiūrėti.
Prygažunja
Ši veislė išvesta Baltarusijoje. Jos uogos didesnės nei daugelio kitų rožinių serbentų, dažniausiai sveria nuo 0,7 iki 1,1 gramo, o kartais pasiekia ir 1,5 gramo. Uogos švelniai rožinės, malonaus saldžiarūgščio skonio.
Prygažunja pasižymi geru derlingumu, pakankamu atsparumu šalčiui ir gana neblogu atsparumu įprastoms serbentų ligoms. Tai gali būti įdomus pasirinkimas norint didesnių uogų.
Rožinis perlas
Ši ankstyva veislė sunoksta maždaug liepos viduryje. Krūmas užauga iki 1,2 metro, o derlius gali siekti 5-6 kilogramus. Uogos gana didelės, apvalios, su skaidria rausva odele.
Skonis apibūdinamas kaip saldžiarūgštis, tačiau jis gali skirtis priklausomai nuo auginimo sąlygų ir sodininko lūkesčių. Kekės nėra labai tankios, todėl uogos atrodo dailiai ir lengvai nuskinamos.
Rožinis muskatas
Ši ankstyva, žiemai atspari veislė gali užauginti iki 7 kilogramų uogų nuo vieno krūmo. Uogos rausvos, iki 1,2 gramo svorio, saldžios, su lengva rūgštele ir vos juntamu muskatiniu aromatu.
Vienas privalumas yra tas, kad prinokusios uogos ilgai laikosi ant šakelių. Dėl to derlių galima skinti ne visą iš karto, o dalį uogų palikti vėlesniam laikui.
Kur sodinti ir kaip prižiūrėti
Rožiniams serbentams geriausiai tinka saulėta vieta, neutrali arba silpnai rūgšti, gerai drenuojama dirva. Netinka žemos, nuolat šlapios ir užmirkstančios vietos. Krūmus patariama sodinti paliekant maždaug 1,2-1,5 metro tarpus, kad jie gautų pakankamai šviesos ir nesivaržytų dėl drėgmės.
- Per sausrą suaugusius krūmus laistykite maždaug kas 7-14 dienų
- Pavasarį patręškite azoto trąšomis, o po derliaus rinkitės fosforo ir kalio trąšas
- Rudenį šaknų zoną galima mulčiuoti durpėmis ar humusu
- Ankstyvą pavasarį atlikite sanitarinį ir formuojamąjį genėjimą
- Kasmet stebėkite, ar neatsirado ligų ir kenkėjų
Dauguma rožinių serbentų gerai ištveria žiemą ir suaugusiems krūmams paprastai nereikia sudėtingo uždengimo. Vis dėlto jaunus augalus naudinga apsaugoti storesniu mulčio sluoksniu.
Kuo jie skiriasi nuo raudonųjų serbentų
Rožiniai serbentai nėra visiškai kitokia kultūra, todėl jų priežiūra iš esmės panaši į raudonųjų serbentų. Didžiausias skirtumas yra uogų spalva ir dažnai švelnesnis, saldesnis skonis. Dėl mažesnio rūgštumo daug jų veislių malonu valgyti šviežias tiesiai nuo krūmo.
Vis dėlto nereikėtų tikėtis, kad kiekviena veislė bus vienodai saldi ar derlinga. Rožinių serbentų veislės skiriasi sunokimo laiku, uogų dydžiu, derliaus gausumu ir atsparumu ligoms. Renkantis verta atsižvelgti ne tik į spalvą, bet ir į sklypo sąlygas bei tai, kaip planuojate panaudoti derlių.
