Rudenį vaismedžių sodo apžiūra tampa ypač naudinga, nes nukritus lapams atsiveria visa medžių laja. Tai, ką vasarą paslepia tanki žaluma, dabar galima įvertinti daug tiksliau: nulūžusias šakas, įtrūkimus, senas žaizdas, džiūstančias vaisines šakeles ar įtartinus darinius ant žievės.
Tokia apžiūra neturėtų prasidėti nuo sekatoriaus. Pirmiausia verta ramiai įvertinti, kas vyksta sode, o tik tada nuspręsti, ką galima pašalinti iš karto, ką reikėtų pažymėti ir kokius darbus atidėti tinkamesniam laikui.
Apžiūrą pradėkite nuo bendro vaizdo
Patogiausia judėti nuo visumos prie atskirų detalių. Pirmiausia apžiūrėkite medį iš kelių žingsnių atstumo. Taip lengviau pastebėti išlūžusias, žemyn nusvirusias ar į lajos vidų įaugusias šakas.
Vėliau atidžiau įvertinkite kamieną, pagrindines skeletines šakas ir jų išsišakojimo vietas. Reikėtų atkreipti dėmesį į įtrūkimus, nutrintą žievę, neįprastus sustorėjimus ir vietas, kuriose kaupiasi drėgmė.
Geriausiai tam tinka sausa diena, kai lapai jau nukritę, bet dar nėra sniego. Pravers telefonas nuotraukoms, ryškios spalvos juostelė ar žymeklis, didinamasis stiklas ir užrašų knygelė. Įrankius verta imti tik tuomet, kai randama akivaizdžiai nulūžusi ar pavojingai kabanti šaka.
1. Sausos ir nulūžusios šakos
Be lapų nesunku atskirti, kurios šakos dar gyvos, o kurios jau nudžiūvusios. Gyva šakelė paprastai išlieka lanksti, jos pumpurai tvirti, o po plona žievės dalimi matyti žalsvas sluoksnis. Sausa šaka lūžta spragtelėdama, jos žievė gali trupėti arba atsiskirti, o pumpurai lengvai nubyra.
Ypač svarbios šakos, kurios nulūžo po derliaus, vėjo ar gausesnio lietaus. Dalies jų likučiai gali kaboti ant kamieno arba remtis į kitas šakas. Tokios vietos žiemą tampa dar labiau pažeidžiamos, ypač susikaupus šlapiam sniegui.
Aiškiai nulūžusias, kabančias ir visiškai nudžiūvusias šakas galima pašalinti apžiūros metu. Pjūvį reikėtų atlikti ties šakos pagrindu, nepaliekant ilgo stuobrelio ir nepažeidžiant kamieno.
2. Įtrūkimai šakų išsišakojimo vietose
Verta atidžiai apžiūrėti vietas, kur iš kamieno išauga kelios stambios šakos. Tarp jų gali būti susiformavęs plyšys, kurį vasarą užstoja lapai. Kartais įtrūkimas būna matomas tik iš vienos pusės, todėl aplink šakos pagrindą reikėtų apžiūrėti visą ratą.
Tokio pažeidimo nereikėtų bandyti sutvirtinti atsitiktiniu pjūviu. Pirmiausia naudinga nufotografuoti vietą, pažymėti medį ir įvertinti, ar šaka nėra pavojingai pasvirusi. Jei įtrūkimas didelis, o šaka sunki, darbams gali prireikti patyrusio žmogaus pagalbos.
3. Besitrinančios ir į lajos vidų augančios šakos
Rudenį gerai matyti šakos, kurios liečiasi viena su kita arba trinasi nuo vėjo. Pažeista žievė gali tapti vartais infekcijoms, o susipynusios šakos ilgainiui dar labiau deformuoja lają.
Taip pat verta pasižymėti į vidų augančias šakas ir ilgas, po ankstesnio netvarkingo genėjimo likusias ataugas. Ne kiekvieną jų būtina šalinti tą pačią dieną. Dalis sprendimų gali palaukti, kol bus aiškiau, kaip formuoti medžio vainiką ir kokiu metu genėjimas bus tinkamiausias.
4. Išdžiūvusios vaisinės šakelės ir įtartini dariniai
Apžiūrėkite likusias vaisines šakeles, ypač tas, ant kurių dar kabo sudžiūvę vaisiai. Taip pat ieškokite mažų gumbelių, neįprastų išaugų ar sustorėjimų ant senesnių šakų.
Radinius verta fotografuoti kartu su liniuote ar moneta, kad vėliau būtų galima palyginti jų dydį. Nuotraukas naudinga susieti su konkrečiu medžiu, o pavasarį dar kartą patikrinti, ar pažeidimas keičiasi.
Vaismedžių sodo apžiūra rudenį padeda ne skubėti, o susidaryti aiškų darbų planą. Vienas šakas galima pašalinti iš karto, kitas geriau tik pažymėti, o dėl likusių sprendimą priimti tada, kai bus aiškesnė jų būklė ir tinkamas metas genėti.