Vaismedžių sodinimas rudenį turi savų privalumų, apie kuriuos daugelis sužino tik pradėję sodinti. Obelys, kriaušės ar vyšnios šiuo metu įsišaknija lengviau, nes žemė dar šilta, o drėgmės netrūksta.
Dažnas galvoja, kad pavasaris yra geriausias metas, tačiau rudenį pasodinti medeliai dažnai startuoja stipriau. Jie ramiai praleidžia žiemą, o atėjus pavasariui iškart ima augti, nes šaknys jau būna pasiruošusios.
Vaismedžių sodinimas rudenį padeda medeliams greičiau įsišaknyti
Rudenį žemė dar išlaiko vasaros šilumą. Tai reiškia, kad šaknys gauna puikias sąlygas augti net tada, kai viršus jau ilsisi.
Po žeme vyksta tylus darbas – medelis leidžia naujas šakneles, kurios užtikrina tvirtą pagrindą ateičiai. Pavasarį tokie vaismedžiai būna pasiruošę startuoti.
Kai pavasarį visi užsiėmę sodinimu, rudens sodinukai jau būna įsitvirtinę. Jie greičiau leidžia lapus, ūglius ir atrodo sveikesni.
Sodininkai pastebi, kad rudenį pasodinti vaismedžiai mažiau serga. Jų šaknys gauna daugiau drėgmės, todėl pavasarį jie nereikalauja tiek daug papildomos priežiūros.
Vaismedžių sodinimas rudenį palengvina darbus sodininkui
Ruduo – ramus metas, kai daržuose ir soduose jau mažiau skubos. Žemė dar lengvai pasiduoda, o oras nėra toks varginantis kaip pavasarį, todėl vaismedžių sodinimas rudenį tampa paprastesnis. Be to, pavasarį sodininkai turi daug kitų darbų – daržai, gėlynai, šiltnamiai. Rudens sodinimas leidžia šiuos rūpesčius pasiskirstyti, kad nereikėtų visko daryti vienu metu.
Svarbu ir tai, kad rudenį dažniau lyja. Tai reiškia, kad pasodintus medelius nereikia tiek laistyti – gamta pati pasirūpina drėgme.
Galiausiai, sodinant rudenį, turime daugiau laiko ramiai pasirinkti vietą, apsvarstyti, kaip medeliai atrodys ateityje. Be skubėjimo ir spaudimo.
Vaismedžių sodinimas rudenį tinka daugeliui populiarių rūšių
Ne visi vaismedžiai vienodai gerai prigyja pavasarį. Rudenį pasodinti medeliai gauna švelnesnes sąlygas, todėl juos rekomenduoja ir patyrę sodininkai.
Kokius vaismedžius verta sodinti rudenį:
- Obelys – lengvai prigyja ir greitai įsišaknija.
- Kriaušės – mėgsta drėgnesnį rudens dirvožemį.
- Trešnės ir vyšnios – jautresnės sausroms, todėl ruduo joms palankus metas.
- Slyvos – dažnai geriau prigyja pasodintos rudenį nei pavasarį.
- Abrikosai – rudenį jų šaknys gauna daugiau drėgmės ir spėja sustiprėti.
Tokių vaismedžių sodinimas rudenį užtikrina, kad pavasarį jie bus pasiruošę augti be didelių rūpesčių.
Medelių prigijimo sėkmė priklauso nuo pasirinkto laiko
Kai medelis pasodinamas rudenį, jis spėja prisitaikyti prie naujos vietos dar prieš šalčius. Per žiemą šaknys ilsisi, o pavasarį iš karto ima dirbti visu pajėgumu. Tokie medžiai greičiau pažaliuoja, jų lapai atrodo sodresni, o žiedai pasirodo stipresni.
Pavasarį pasodinti medeliai dažnai ilgiau „stovi vietoje“, nes pirmiausia turi įsišaknyti, o tik vėliau pradeda augti. Rudenį sodinti augalai šį etapą būna praėję, todėl jie aplenkia kitus.
Tai reiškia, kad jau pirmieji metai sode gali atrodyti daug gyvesni. Vaismedžių sodinimas rudenį suteikia pranašumą, kurio nepajusime, jei viską atidėsime pavasariui.
Išvados ir keli paprasti patarimai
Sodas visada atsidėkoja už rūpestį, o pasirinktas sodinimo laikas gali nulemti, kaip greitai vaismedžiai pradės augti. Rudenį pasodinti medžiai dažniausiai prigyja lengviau, reikalauja mažiau priežiūros ir pavasarį startuoja stipresni.
Norint, kad medeliai jaustųsi gerai, verta rinktis sveikus sodinukus, paruošti purią dirvą ir sodinant nepamiršti gausiai palieti. Žiemą gamta pati padarys savo darbą, o pavasarį bus malonu matyti, kaip sodas bunda gyvybei.
Vaismedžių sodinimas rudenį – tai protingas sprendimas, leidžiantis ne tik sutaupyti laiko pavasarį, bet ir suteikti sodui pranašumą nuo pat pirmųjų metų.