Venerinė musgaudė yra vienas įspūdingiausių vabzdžiaėdžių kambarinių augalų. Jos lapų spąstai primena mažas žiotis, kurios gali greitai užsiverti, todėl šis augalas ant palangės tampa tikru gyvu stebėjimo objektu. Vis dėlto egzotiška išvaizda neturėtų suklaidinti – venerinės musgaudės priežiūra nėra visiškai paprasta.
Šiam augalui reikia daug šviesos ir nuolatinės drėgmės, o įprastos kambarinio augalo taisyklės ne visada tinka. Musgaudė gali gyventi ne vienus metus, tačiau netinkamos sąlygos greitai atsispindi jos lapuose ir spąstuose.
Kaip atrodo venerinė musgaudė
Dionaea muscipula yra nedidelis, lėtai augantis augalas. Dažniausiai jis pasiekia maždaug 5-10 centimetrų aukštį ir suformuoja kompaktišką lapų skrotelę. Lapai išauga iš sutrumpėjusio požeminio stiebo, o laikui bėgant augalas gali išauginti ir dukterines skroteles.
Spąstai susideda iš dviejų lapo dalių, kurios atsivėrusios išlinksta į išorę. Jų kraštus puošia dantukus primenantys išaugimai, o viduje yra jautrūs plaukeliai. Įvairių veislių spąstai gali būti žali, rausvi ar sodriai purpuriniai, todėl augalas atrodo dekoratyviai net tada, kai nežydi.
Ant spąstų kraštų taip pat susidaro saldus nektaras, pritraukiantis vabzdžius. Tačiau pagrindinė augalo puošmena kartu yra ir jo medžioklės mechanizmas.
Kaip augalas pagauna vabzdžius
Venerinė musgaudė minta skruzdėlėmis, vabalais, vorais, žiogais ir kitais pakankamai dideliais vabzdžiais. Smulkūs gyviai, dulkės, nešvarumai ar vandens lašeliai paprastai nesukelia tokios reakcijos, kuri reikalinga spąstams užsiverti.
Spąstai suveikia tada, kai mechaninis dirgiklis pakartojamas kelis kartus. Jautrūs plaukeliai turi būti paliesti mažiausiai du kartus, o tarp prisilietimų gali praeiti iki maždaug 20 sekundžių. Tai padeda augalui atskirti tikrą grobį nuo atsitiktinio prisilietimo.
Užsivėrę spąstai iš pradžių lieka ne visiškai sandarūs. Jei viduje esantis objektas tinkamas maistui, lapo dalys palaipsniui susiglaudžia ir augalas pradeda virškinti grobį. Jei nieko tinkamo nėra, spąstai po kurio laiko vėl atsiveria.
Kokių sąlygų reikia augalui
Venerinei musgaudei būtina saulėta vieta. Ji taip pat mėgsta drėgmę, todėl sausas oras ir išdžiūvęs substratas gali tapti viena dažniausių nesėkmių priežasčių. Renkantis vietą, reikėtų atsižvelgti į tai, kad augalas nėra skirtas tamsiam kambario kampui.
Šio augalo negalima vertinti kaip visiškai nereiklaus kambarinio žalumyno. Jam reikalingas atidesnis požiūris, o sąlygos turi būti parinktos taip, kad augalas nepatirtų nuolatinio sausros ar šviesos trūkumo streso. Todėl venerinės musgaudės priežiūra labiausiai tiks tiems, kurie gali reguliariai stebėti augalo būklę.
Žydėjimas ne visada yra gera žinia
Venerinė musgaudė gali pražysti nedideliais baltais žiedais. Pavasarį iš skrotelės išauga ilgas, plonas žiedynstiebis, kuris gali siekti maždaug 50 centimetrų. Toks žydėjimas atrodo netikėtai gražiai, tačiau augalui jis pareikalauja daug jėgų.
Jeigu svarbiausia išsaugoti stiprią lapų skrotelę ir ryškius spąstus, žydėjimą dažnai verta vertinti atsargiai. Augalui susilpnėjus, jo augimas gali sulėtėti. Kita vertus, dirbtinai apdulkinus žiedus galima gauti sėklų. Jos subręsta kapsulėse, tačiau greitai praranda daigumą, todėl ilgai laikyti jų kambario temperatūroje nereikėtų.
Įsigijus šį augalą svarbiausia neskubėti liesti spąstų vien dėl pramogos. Kiekvienas užsivėrimas pareikalauja energijos, todėl smalsumas neturėtų virsti nuolatiniu augalo dirginimu. Atsargi priežiūra, šviesa ir drėgmė padės venerinei musgaudei ilgiau išlaikyti įspūdingą išvaizdą.