Kai ruduo įsibėgėja, daržininkai ima svarstyti – ar jau metas sodinti žieminius svogūnus, ir kiek giliai juos leisti į žemę, kad pavasarį sulauktų sveikų daigų bei didelių ropelių. Nors atrodo, kad tai paprastas darbas, nuo sodinimo gylio labai priklauso, kaip svogūnai peržiemos ir ar nesunaikins jų šalčiai.
Patyrę sodininkai turi savų triukų: vieni sako, kad giliau – saugiau, kiti laikosi nuomonės, jog per giliai pasodinti svogūnai dygsta lėčiau ir būna silpnesni. Kad nereikėtų spėlioti, verta žinoti keletą praktiškų taisyklių, kurios padės išlaikyti balansą tarp apsaugos nuo šalčio ir tinkamos augimo pradžios pavasarį.
Tinkamas gylis – kada svogūnai neiššals ir nesupus
Žieminių svogūnų sodinimo gylis nėra vienodas visiems – jis priklauso nuo dirvos tipo, svogūnėlių dydžio ir net nuo to, kokia žiema laukia. Tačiau yra paprasta taisyklė, kurios verta laikytis: vidutiniškai svogūnai sodinami 3–6 cm gylyje.
Lengvesnėje, purioje žemėje svogūnėlius galima leisti giliau – apie 6–7 cm, nes tokia dirva mažiau suslegia ir leidžia orui cirkuliuoti. Tuo tarpu sunkesnėje, molingoje žemėje pakanka 3–4 cm – giliau pasodinti svogūnai gali sunkiau dygti, o per lietingą žiemą net pradėti pūti.
Dar vienas svarbus dalykas – svogūnėlio dydis. Mažesnius (apie 1–1,5 cm skersmens) sodinkite šiek tiek giliau, nes jie jautresni šalčiui. Didesniems pakanka vos 3–4 cm. Svarbu, kad svogūnėlis būtų vos pridengtas žeme, o ne visai paslėptas – taip jis geriau įsišaknys, bet nespės išdygti iki šalnų.
Kada sodinti žieminius svogūnus
Žieminius svogūnus geriausia sodinti nuo rugsėjo pabaigos iki spalio pabaigos, priklausomai nuo oro sąlygų. Dirva dar turi būti šilta, bet jau ne per karšta – svogūnėliai turi suspėti įsišaknyti, tačiau nespėti sudygti. Jei pasodinsi per anksti, svogūnai išleis daigus, o juos pirmos šalnos gali sunaikinti. Jei pavėluosi – svogūnai nespės įsišaknyti ir gali iššalti.
Geriausia laukti, kol vidutinė dienos temperatūra nukris iki apie +10 °C, o naktį pasirodys pirmi lengvi šalnelės ženklai. Tokiu metu svogūnai jau nebeauga, bet šaknys dar dirba – tai leidžia jiems stipriai įsitvirtinti žemėje prieš žiemą.
Apsauga nuo šalčio
1. Naudok mulčią. Užklok pasodintus svogūnus 3–5 cm sluoksniu sausų lapų, šiaudų, durpių ar nupjautos žolės. Tai apsaugos nuo didesnių temperatūros svyravimų ir neleis dirvai išdžiūti.
2. Venk tankaus sluoksnio. Per storas dangos sluoksnis gali sulaikyti drėgmę ir skatinti svogūnėlių pūvimą, todėl svarbu, kad mulčias būtų purus.
3. Jei žiema be sniego – pridengk agroplėvele. Plona neaustinė danga apsaugos svogūnus nuo gilių šalnų ir išsausėjimo. Pavasarį ją reikėtų nuimti vos tik nutirpus sniegui, kad daigai galėtų laisvai augti.
4. Pasodink tinkamoj vietoj. Žieminiams svogūnams tinka vieta, kur nesikaupia vanduo ir nėra vėjo gūsių. Net ir be papildomos dangos jie čia išgyvens saugiau.
Dirvos paruošimas prieš sodinant svogūnus
Dirva žieminiams svogūnams turi būti puri, neužmirkstanti ir derlinga. Šie svogūnai nemėgsta stovinčio vandens, todėl svarbu parinkti vietą, kur drėgmė po lietaus greitai susigeria. Geriausiai tinka lengvas priemolis arba priesmėlis, kuriame gausu organinių medžiagų, bet nėra šviežio mėšlo likučių.
Prieš sodinimą žemę verta perkasti ir įmaišyti komposto arba perpuvusio mėšlo, kad svogūnai turėtų pakankamai maisto pavasarį. Jei dirva rūgšti – pabarstyk šiek tiek pelenų arba kreidos, kad pH taptų artimas neutraliai aplinkai (apie 6,5–7). Tai ypač svarbu, nes per rūgščioje žemėje svogūnai silpnai šaknysis ir dažniau sirgs.
Sodinant lysves daryk ne per gilias, bet šiek tiek pakeltas – taip vanduo geriau nutekės, o svogūnai nebus užmirkę. Tarp eilučių palik 15–20 cm atstumą, kad pavasarį būtų vietos augti.
Dar vienas patarimas – nesodink svogūnų toje pačioje vietoje kasmet. Geriausia keisti vietą kas 3–4 metus, kad dirvoje nesikauptų ligos ir kenkėjai. Po svogūnų puikiai dera kopūstai, morkos, burokėliai, bet venk sodinti po česnakų ar kitų svogūninių augalų.
Išvados
Teisingas žieminių svogūnų sodinimo gylis lemia visą derlių – nuo stiprių šaknų iki didelių, sveikų ropelių. Jei svogūnėliai bus pasodinti per sekliai, juos gali iššaldyti žiemos šalčiai, o per giliai – dygs sunkiai ir vėluos augimas. Optimalus sprendimas – kai svogūnas vos užkastas, bet tvirtai laikosi žemėje.
Rudeninis sodinimas nėra sudėtingas, tačiau reikalauja šiek tiek atidumo. Šilta, puri ir neužmirkstanti žemė, lengvas mulčio sluoksnis ir tinkamas sodinimo gylis – tai trys dalykai, kurie garantuoja sėkmę. Pavasarį tokius svogūnus džiugu matyti pirmuosius – jie greitai dygsta ir duoda gausų, kokybišką derlių.