Priklausomybė vaistams nuo spaudimo – tema, apie kurią daug kas kalba, bet retai kas supranta tiksliai. Ypač kai vaistus reikia vartoti ilgai, kasdien. Ar tai jau priklausomybė? Ar tiesiog būtinybė dėl sveikatos?
Internete netrūksta gandų, kad pradėjus gerti vaistus nuo spaudimo, jų nebegalima nutraukti visą gyvenimą. Dėl to kai kurie žmonės baiminasi net pradėti gydymą. Tačiau ką iš tiesų sako gydytojai?
Šiame straipsnyje paaiškinsime, kuo skiriasi priklausomybė nuo būtinybės vartoti vaistus. Taip pat sužinosite, ar iš tikrųjų galima tapti priklausomam nuo kraujospūdį mažinančių vaistų. Ir ar yra būdų, kaip jų išvengti.
Kuo skiriasi priklausomybė nuo būtinybės gydytis?
Neretai žmonės painioja priklausomybę su tuo, ką gydytojai vadina priklausomybe vaistams nuo spaudimo. Tačiau tai – du skirtingi dalykai.
Priklausomybė reiškia nekontroliuojamą poreikį vartoti vaistą, net jei jis nebe reikalingas ar kelia žalą. Tuo tarpu, kai kalbame apie kraujospūdį mažinančius vaistus, dažniausiai kalbame apie fizinę priklausomybę dėl ligos, o ne psichologinę ar cheminę priklausomybę.
Jei žmogui diagnozuota hipertenzija, jo organizmas pats nesuvaldo kraujospūdžio. Tad vaistai reikalingi ne todėl, kad jų norisi, bet todėl, kad be jų sveikata prastėja. Tai tas pats, kaip diabetu sergančiam žmogui reikia insulino – jis ne „priklausomas“, jis tiesiog gydomas.
Daugeliu atvejų vaistai nuo spaudimo nesukelia nei psichologinės priklausomybės, nei stipraus noro jų vartoti vis daugiau. Tačiau žmonės gali bijoti jų atsisakyti – dažniausiai dėl nežinojimo ar prastos savijautos, kai spaudimas kyla be jų.
Kada įmanoma atsisakyti vaistų – ir kodėl to nereikėtų daryti savarankiškai?
Nors priklausomybė vaistams nuo spaudimo nėra mediciniškai pagrįstas terminas, kai kuriais atvejais žmonės gali nutraukti gydymą – bet tik pasitarę su gydytoju.
Kai kuriems asmenims aukštą kraujospūdį sukelia gyvenimo būdo veiksniai: per didelis druskos vartojimas, rūkymas, stresas ar antsvoris. Tokiais atvejais, pasikeitus įpročiams, vaistų poreikis gali sumažėti arba visai išnykti. Tačiau šis procesas reikalauja laiko, pastangų ir nuolatinės kraujospūdžio kontrolės.
Svarbu suprasti: jei vaistus nutraukiate savavališkai, rizikuojate ne tik blogesne savijauta, bet ir širdies smūgiu ar insultu. Net jei jaučiatės gerai, tai nereiškia, kad liga išnyko – dažnai hipertenzija ilgą laiką būna „tyli“, be jokių aiškių simptomų.
Todėl sprendimą nutraukti vaistus visada reikia priimti kartu su gydytoju, turint aiškų planą, kaip bus stebima sveikata. Tai – atsakingas, bet įmanomas žingsnis, kai priežastys yra pakeičiamos, o organizmo reakcijos – stabilios.
Kada vaistus nuo spaudimo reikia vartoti visą gyvenimą?
Nors kartais norisi tikėti, kad gyvenimo būdo pokyčiai išspręs visas sveikatos problemas, realybė ne visada tokia paprasta. Kai kuriems žmonėms priklausomybė vaistams nuo spaudimo nėra pasirinkimas, o būtinybė – ypač tuomet, kai aukštą kraujospūdį lemia ne išoriniai veiksniai, o organizmo savybės ar lėtinės ligos.
Yra tam tikros būklės, kurioms esant vaistus gali tekti vartoti visą likusį gyvenimą:
- Genetinė polinkis į hipertenziją – jei artimi giminaičiai taip pat serga, dažnai tai paveldima.
- Širdies ligos – padidėjęs kraujospūdis neretai būna susijęs su širdies nepakankamumu ar kitais sutrikimais.
- Inkstų ligos – kai inkstai neveikia tinkamai, kraujospūdžio reguliacija sutrinka.
- Hormoniniai sutrikimai – kai kuriais atvejais padidėjusį kraujospūdį lemia hormonų disbalansas (pvz., skydliaukės ar antinksčių veikla).
- Amžius – senstant arterijos tampa standesnės, todėl kraujospūdis natūraliai kyla.
Tokiais atvejais vaistai tampa nuolatiniu sveikatos palaikymo įrankiu, o ne laikinu sprendimu. Svarbiausia – suprasti, kad tai nėra silpnumo ar priklausomybės požymis. Tai reiškia, kad žmogus rūpinasi savo sveikata ir nori išvengti komplikacijų. Juk dažnai būtent stabilus kraujospūdis padeda išvengti rimtų ligų, tokių kaip insultas ar infarktas.
Kada galima apsieiti be vaistų?
Ne visi žmonės, kuriems diagnozuotas aukštas kraujospūdis, yra pasmerkti visą gyvenimą vartoti tabletes. Kai kuriais atvejais, ypač jei kraujospūdžio padidėjimas yra nežymus arba susijęs su išoriniais veiksniais, padeda gyvensenos pokyčiai. Tokiais atvejais priklausomybė vaistams nuo spaudimo nėra būtina – gydymas gali būti laikinas.
Svarbiausia – glaudžiai bendradarbiauti su gydytoju. Jei pavyksta pasiekti gerų rezultatų pakeitus mitybą, sumažinus stresą, atsisakius žalingų įpročių ir daugiau judant – kartais galima palaipsniui mažinti vaistų dozę. Tačiau jokiu būdu negalima to daryti savarankiškai. Staigus nutraukimas gali sukelti rimtų pasekmių, todėl viskas turi vykti palaipsniui ir kontroliuojant kraujospūdį.
Gera žinia ta, kad net jei vaistai būtini, tai nereiškia, jog jie daro žalą. Svarbu rasti tuos, kurie tinka individualiai, nes šiuolaikiniai preparatai dažniausiai nesukelia nei pripratimo, nei žalingo poveikio.
Kada vaistų nuo spaudimo negalima nutraukti?
Yra situacijų, kai priklausomybė vaistams nuo spaudimo nėra mitas, o būtinybė – bet tik fiziologine, ne priklausomybine prasme. Tai dažniausiai susiję su lėtinėmis ligomis arba amžiumi. Vyresni žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, inkstų ligomis ar turintys genetinį polinkį, paprastai negali visiškai atsisakyti vaistų, nes jų organizmui reikia pastovaus reguliavimo.
Tokiais atvejais vaistai tampa nuolatine pagalba, o ne priklausomybe – kaip insulinas diabetikui ar vaistai epilepsijai kontroliuoti. Tai yra atsakingas, mediciniškai pagrįstas pasirinkimas, o ne įprotis. Gydytojai dažnai pabrėžia, kad spaudimo kontrolė – tai ilgalaikės sveikatos ir gyvenimo kokybės garantas, todėl svarbu tai suprasti ne kaip priklausomybę, o kaip sąmoningą sveikatos priežiūrą.
Apibendrinimas: Ar tikrai gresia priklausomybė vaistams nuo spaudimo?
Priklausomybė vaistams nuo spaudimo – dažnai neteisingai suprantamas terminas. Nors šie vaistai gali būti vartojami ilgą laiką, jie nesukelia klasikinės priklausomybės – nėra psichologinio potraukio, euforijos ar poreikio nuolat didinti dozę. Tačiau organizmas gali tapti priklausomas fiziologiškai, jei spaudimą palaikyti be vaistų tampa neįmanoma dėl esamų sveikatos problemų.
Svarbiausia – nevartoti šių vaistų savarankiškai, nesustoti be gydytojo žinios ir nevengti atvirai kalbėti apie savo būklę. Jei turite abejonių, visada geriausia pasitarti su gydytoju, kuris padės suprasti, ar jūsų atveju galima mažinti dozes, ar būtina tęsti gydymą visą gyvenimą.
Kartais gyvenimo būdo pokyčiai – mityba, streso mažinimas, fizinis aktyvumas – leidžia sumažinti ar net atsisakyti medikamentų. Tačiau tam reikia kantrybės, nuoseklumo ir profesionalios priežiūros. O ne pasitikėjimo mitais ar baimėmis, kurios neturi medicininio pagrindo.
