Entero virusas yra bendras terminas, naudojamas apibūdinti įvairių virusų grupę, kurių infekcijos gali sukelti įvairių sveikatos problemų. Entero virusai dažniausiai perduodami per užterštą maistą ir vandenį arba kontaktuojant su užkrėstais asmenimis. Šie virusai gali sukelti įvairias ligas, pradedant lengvais peršalimo simptomais ir baigiant sunkiais neurologiniais sutrikimais.
Entero virusas – simptomai
Entero virusų sukelti simptomai gali būti labai įvairūs ir priklauso nuo specifinio viruso tipo bei paciento imuninės sistemos būklės. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra:
- Karščiavimas: Vienas iš pagrindinių simptomų, kuris gali svyruoti nuo lengvos temperatūros pakilimo iki didelio karščiavimo.
- Gerklės skausmas: Dažnai susijęs su faringitu ar tonzilitu.
- Bėrimas: Gali pasireikšti raudonais dėmeliais arba pūslėmis, dažniausiai ant delnų, pėdų ir burnos gleivinės (vadinamoji rankų, pėdų ir burnos liga).
- Virškinimo sutrikimai: Pykinimas, vėmimas, viduriavimas.
- Raumenų skausmai: Gali būti įvairaus intensyvumo, kartais labai stiprūs.
- Kvėpavimo takų simptomai: Kosulys, sloga, užgulusi nosis.
Diagnozė
Entero viruso infekcijos diagnozė gali būti sudėtinga dėl simptomų panašumo į kitas ligas, tokias kaip gripas ar kitos virusinės infekcijos. Diagnozuojant enterovirusą, dažniausiai naudojami šie metodai:
- Klinikinė apžiūra: Gydytojas įvertina paciento simptomus ir atlikti fizinę apžiūrą.
- Laboratoriniai tyrimai: Kraujas, išmatos, gerklės tepinėlis ar nugaros smegenų skystis gali būti naudojami enterovirusų nustatymui.
- Polimerazės grandininė reakcija (PCR): Šis molekulinis metodas gali aptikti viruso RNR ir yra labai tikslus.
- Viruso kultūra: Virusas gali būti izoliuotas iš kūno skysčių ir auginamas laboratorijoje, nors tai užtrunka ilgiau.
Entero virusas – gydymas
Dauguma entero virusų infekcijų yra savarankiškai praeinančios ir nereikalauja specialaus gydymo. Tačiau kai kuriais atvejais gali prireikti specifinės terapijos:
- Simptominis gydymas: Dažniausiai naudojami vaistai nuo skausmo, karščiavimo mažinimo priemonės, taip pat priemonės nuo pykinimo ar viduriavimo.
- Skysčių balansas: Svarbu užtikrinti pakankamą skysčių suvartojimą, ypač jei yra vėmimas ar viduriavimas.
- Antibiotikai: Jie nėra veiksmingi prieš virusus, tačiau gali būti skiriami, jei atsiranda bakterinės infekcijos komplikacija.
- Hospitalizacija: Sunkiais atvejais, ypač esant neurologinėms komplikacijoms, gali prireikti gydymo ligoninėje.
Prevencija
Kadangi entero virusas plinta per užterštą maistą ir vandenį, bei per kontaktą su infekuotais asmenimis, prevencinės priemonės yra svarbios:
- Rankų higiena: Dažnas rankų plovimas su muilu ir vandeniu.
- Maisto ir vandens sauga: Vengti nepakankamai termiškai apdoroto maisto, gerti tik švarų vandenį.
- Skiepai: Kai kuriems enterovirusams, pvz., poliovirusui, yra sukurtos vakcinos.
- Socialinė distancija: Ligos protrūkių metu svarbu laikytis atstumo nuo sergančių asmenų.
Išvados
Entero virusas yra plačiai paplitusi virusų grupė, galinti sukelti įvairias ligas nuo lengvų peršalimo simptomų iki sunkių neurologinių sutrikimų. Svarbu atpažinti simptomus ir kreiptis į gydytoją, kad būtų atlikti reikiami tyrimai ir paskirtas tinkamas gydymas. Prevencija, tokia kaip rankų higiena ir maisto sauga, yra esminė siekiant apsisaugoti nuo infekcijos. Dėl to, kad entero virusas gali sukelti įvairių sveikatos problemų, visada svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų ir imtis prevencinių priemonių.
Šaltinis – WHO
