Vos tik nutirpsta sniegas, pievose pasirodo viena pirmųjų – dažnai nepastebima, o kartais net išravėjama kaip piktžolė. Tačiau tai – didžiulė klaida. Garšva, ilgus metus nuvertinta ir pamiršta, šiandien vėl atrandama kaip vertinga, maistinga ir sveikatai naudinga augmenijos dalis. Ir ne tik močiutės ar žolininkės ją renka – vis dažniau garšva atsiduria ir ant modernių virtuvių stalų.
Ši pavasarinė žolė ne tik praturtina organizmą vitaminais, bet ir pasižymi švelniu, gaiviu skoniu, kuris tinka tiek salotoms, tiek sriuboms ar net glotnučiams. Be to, ji auga čia pat – mūsų kiemuose, pamiškėse, soduose. Reikia tik išmokti ją atpažinti ir panaudoti.
Kuo naudinga garšva sveikatai?
Nors dažnai tiesiog išravima kaip piktžolė, garšva iš tikrųjų yra viena naudingiausių pavasario žolelių. Jau senovėje tai buvo pirmieji liaudiški vaistai, kurie po ilgos žiemos padėdavo sustiprinti organizmą, sugrąžinti energiją ir papildyti išeikvotus vitaminų bei mineralų išteklius. Ši žolė – tai gamtos dovana, kurios dažnai nepastebime visai šalia savo namų.
Garšva ne tik maistinga, bet ir valanti – ji skatina šlapimo išsiskyrimą, padeda šalinti toksinus, mažina vandens susilaikymą ir gali prisidėti prie uždegimų slopinimo. Liaudies medicinoje ji dažnai naudota sąnarių skausmams lengvinti, o šiuolaikiniai šaltiniai vis dažniau ją mini kaip natūralų pagalbininką detoksikacijos laikotarpiu.
Naudingosios garšvos savybės:
- Daug vitamino C
- Turi geležies
- Gausi kalcio
- Turi magnio
- Stiprina imunitetą
- Skatina šlapimo išsiskyrimą
- Padeda nuo nuovargio
- Gerina kraujotaką
Būtent todėl garšva vis dažniau grįžta į šiuolaikinę mitybą – ji tinka ne tik kaip sezoninis priedas, bet ir kaip veikli profilaktinė žolelė, padedanti palaikyti gerą savijautą natūraliu būdu. Svarbiausia – rinkti ją laiku ir tinkamai pasiruošti vartojimui.
Kada ir kaip rinkti garšvą?
Kad garšva būtų ne tik naudinga, bet ir skani, svarbu ją rinkti tinkamu metu. Pats geriausias laikas – ankstyvas pavasaris, kai jos lapeliai dar švelnūs, ryškiai žali ir neturi kartumo. Būtent tada jie turi daugiausiai maistinių medžiagų ir yra lengviausiai virškinami. Vėliau, augalui sužydėjus, lapai tampa šiurkštesni, kartesni, praranda dalį skonio ir maistingumo.
Renkant garšvą, svarbu pasirinkti švarią vietą – toliau nuo kelių, miestų, purškiamų laukų. Tinka pievos, sodų pakraščiai, pamiškės. Skinti reikėtų tik šviežius, nepažeistus lapus, stengiantis nepažeisti augalo šaknų – tuomet jis atžels ir galėsite dar ne kartą pasiskinti.
Jei nespėjote pasinaudoti pirmuoju pavasario bangos derliumi – ne bėda. Garšva dažnai atželia vasaros pabaigoje, ypač jei buvo nušienauta, tad antrasis šviežių lapų šansas – tikrai įmanomas.
Garšvos naudojimas virtuvėje?
Pavasarį garšva tampa tikru atradimu tiems, kurie ieško šviežio, natūralaus ir vietinio maisto. Jos skonis švelnus, šiek tiek primena petražolę ar špinatą, o tekstūra minkšta – todėl ji puikiai tinka ne tik žolininkų ar sveikos mitybos entuziastų, bet ir kiekvieno, kas nori įtraukti daugiau žalių augalų į savo kasdienybę.
Švieži lapai ypač tinka salotoms, pavasariniams troškiniams, sriuboms ir net žaliems kokteiliams. Galima ją smulkinti ir dėti ant sumuštinių, į varškę ar omletus – garšva dera su beveik viskuo. Svarbu ją naudoti dar šviežią – jei lapai jau sukietėję, geriau rinktis termiškai apdorotus patiekalus, nes taip jie tampa lengviau virškinami.
Tiems, kas nori šiek tiek paeksperimentuoti, verta išbandyti pesto ar garšvų sriubą, kurioje vietoj špinatų ar salotų pagrindu naudojama būtent ši žolelė. Net ir mažas jos kiekis praturtina patiekalą ne tik skoniu, bet ir nauda kūnui.
Ar garšvą gali vartoti visi?
Nors garšva yra natūralus, švelnus augalas, kaip ir bet kuri kita vaistažolė – ji ne visada tinka visiems. Daugumai žmonių garšvos vartojimas yra visiškai saugus, tačiau visada verta įsiklausyti į savo kūno signalus. Ypač atsargiai turėtų ją naudoti tie, kurių skrandis jautresnis arba kurie vartoja specifinius vaistus, ypač susijusius su kraujo krešėjimu ar inkstais.
Pirmą kartą išbandžius, geriausia pradėti nuo nedidelio kiekio – kelis lapelius į salotas ar troškinį. Jei po to nesijauti apsunkęs, nekamuoja pūtimas ar kiti nemalonūs pojūčiai, vadinasi, organizmas garšvą priima gerai. Kaip ir su viskuo – saikas yra raktas.
Jei sergi lėtinėmis ligomis ar abejoji – visada verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Nors garšva – tai gamtos dovana, kiekvienas organizmas skirtingas, tad geriau pasirinkti atsakingai.
Verta pažinti tai, kas auga po kojomis
Garšva – tai vienas iš tų augalų, kurie tyliai auga šalia mūsų, bet turi stebėtinai daug naudos. Ji gali tapti ne tik pavasariniu vitaminų šaltiniu, bet ir puikiu priedu prie kasdienės mitybos. Pirmieji jos lapeliai, pasirodantys vos tik nutirpsta sniegas, primena, kad gamta žino, ko mums reikia – šviežumo, šviesos ir lengvumo.
Jeigu ieškai natūralių sprendimų, mėgsti žalumynus ar nori tiesiog išbandyti kažką naujo iš to, kas auga Lietuvoje – garšva tikrai verta tavo dėmesio. Ji nebrangi, prieinama, o svarbiausia – naudinga. Tik nepamiršk: rink ją švariose vietose, vartok su saiku ir džiaukis tuo, ką siūlo mūsų pačių pievos.
