Šiandien vitaminų lentynos lūžta nuo spalvingų pakuočių, žadančių energiją, stiprų imunitetą ir geresnę savijautą. Tačiau gydytojai vis dažniau perspėja – kai kurie populiarūs papildai gali būti visiškai neveiksmingi, o jų sąrašą dažnai papildo ir neveiksmingi vitaminai. Ne tik todėl, kad jų organizmas nepasisavina, bet ir dėl to, kad sveikam žmogui jų paprasčiausiai nereikia.
Šiame straipsnyje paaiškinsime, kokie neveiksmingi vitaminai dažniausiai atsiduria mūsų namų vaistinėlėse, kodėl jie neveikia taip, kaip žadama, ir kaip neapsigauti renkantis.
Kodėl kai kurie vitaminai laikomi neveiksmingais?
Nors dauguma vitaminų ir mineralų yra būtini organizmui, tai nereiškia, kad visi papildai yra veiksmingi. Gydytojai pabrėžia: kai kurie produktai tėra gerai išreklamuoti, bet neturi jokios realios naudos – ypač jei vartojami be poreikio.
Vienas iš dažniausių argumentų, kodėl tam tikri papildai neveikia – tai prastas pasisavinimas. Kai kurios medžiagos tiesiog blogai įsisavinamos iš sintetinės formos. Be to, daugelis žmonių jų gauna pakankamai su maistu, todėl papildai neturi jokio efekto.
Neveiksmingi vitaminai dažniausiai atsiranda mūsų namuose dėl reklamos, įpročio „gerti profilaktiškai“ ar klaidingos nuomonės, kad „kuo daugiau, tuo geriau“. Tačiau perteklius – tai ne tik pinigų švaistymas, bet kartais ir rizika sveikatai.
Vitaminų papildai, kurie dažniausiai neduoda naudos
Ne visi papildai, esantys vaistinėse, yra verti dėmesio. Gydytojai vis dažniau pabrėžia, kad tam tikros sintetinės formos vitaminai ar mineralai gali būti tiesiog nepasisavinami – arba vartojami visiškai be reikalo, kai jų net netrūksta. Kai kurie papildai netgi trukdo vieni kitiems, o kiti – iš viso neveikia be papildomų medžiagų ar tinkamo laiko vartojimo.
Vitaminas C – kai vartojamas per daug
Nors vitaminas C svarbus imunitetui, daugeliui žmonių jo visiškai pakanka su maistu – ypač jei mityboje netrūksta vaisių ar daržovių. Gydytojai pabrėžia, kad didelės dozės šio vitamino dažnai tiesiog išsiskiria su šlapimu. Organizmas jo nepasisavina daugiau, nei jam reikia.
Daugelis žmonių įsitikinę, kad vitaminas C apsaugo nuo peršalimo – tačiau tyrimai rodo, kad tai nėra tiesa. Profilaktinis vartojimas neduoda naudos, o per didelės dozės gali sukelti skrandžio sudirginimą.
B grupės vitaminai – jei nėra jų trūkumo
B grupės vitaminai (ypač B6, B12) būtini nervų sistemai, tačiau jei organizmui jų netrūksta, papildai paprasčiausiai neveikia. Be to, kai kurie B grupės vitaminai pasisavinami tik su specialiais pernešėjais – o jų sintetinė forma ne visada būna veiksminga.
Pasitaiko atvejų, kai žmonės be reikalo vartoja B12 papildus, nors jų kraujyje lygis yra normalus. Tokiu atveju – poveikio tiesiog nebus.
Multivitaminai – visko po truputį, bet be realios naudos
Tai vienas populiariausių, bet ir dažniausiai kritikuojamų produktų. Multivitaminai dažnai neveikia, nes kiekvienos medžiagos dozė būna labai maža, arba prastai pasisavinama dėl netinkamos formos.
Be to, kai kurios medžiagos vienoje tabletėje trukdo viena kitai įsisavinti – pavyzdžiui, kalcis slopina geležies pasisavinimą. Tad rezultatas – nulis.
Kalcis – be vitamino D ar be reikalo
Vienas dažniausiai perkamų papildų, tačiau kalcis blogai pasisavinamas be vitamino D, ir dar blogiau – jei vartojamas vienas, gali net padidinti inkstų akmenų ar kraujagyslių kalkėjimo riziką. Jei žmogus neturi kalcio trūkumo ar specialių indikacijų – papildai tampa bereikalingi.
Kolagenas be vitamino C
Pastaruoju metu labai išpopuliarėjęs papildas grožiui ir sąnariams. Tačiau svarbu žinoti – kolagenas pats savaime yra baltymas, kuris virškinimo metu suskaidomas kaip ir bet kuris kitas. Be vitamino C jis sunkiai stimuliuoja kolageno gamybą organizme, tad vien kolageno papildas dažnai neturi jokio efekto.
Kaip suprasti, kad papildai neveikia – arba išvis nereikalingas?
Daugelis žmonių vartoja vitaminus tikėdamiesi greito efekto – daugiau energijos, stipresnio imuniteto, gražesnės odos. Tačiau realybėje papildų poveikis dažnai būna nematomas, ypač jei jų organizmui netrūksta. O kartais – jie apskritai nesuveikia dėl netinkamo pasirinkimo ar vartojimo.
Štai keli ženklai, kad vartojamas papildas jums greičiausiai nereikalingas:
- Jaučiatės taip pat, kaip ir iki vartojimo – jokių pokyčių nuotaikoje, energijoje ar sveikatos būklėje.
- Nėra aiškaus trūkumo ar gydytojo rekomendacijos – tiesiog renkatės „dėl viso pikto“.
- Papildas vartojamas netinkamu metu (pvz., vitaminas D vakare) arba neteisingai (pvz., be riebalų tirpūs vitaminai tuščiu skrandžiu).
- Papildas iš nepatikimo šaltinio – pigus, nežinomo gamintojo, be kokybės garantijų.
Dauguma gydytojų sutinka: prieš vartojant bet kokius papildus, reikia atlikti tyrimus. Ir svarbiausia – jei sveikai maitinatės, galbūt jums jų išvis nereikia.
Kada papildai iš tiesų naudingi – ir ką rekomenduoja gydytojai?
Nors dažnai kalbama apie tai, kad kai kurie neveiksmingi vitaminai tėra bevertis pirkinys, vis dėlto yra atvejų, kai maisto papildai – būtini. Pavyzdžiui, vitaminas D žiemos mėnesiais, kai saulės mažai, arba folio rūgštis nėštumo metu. Taip pat tam tikrais atvejais, kai mityba labai ribota (vegetarizmas, veganizmas), papildai gali būti ne pagalba, o būtinybė.
Tačiau net ir tada, gydytojai pabrėžia vieną dalyką – prieš vartojant, būtina žinoti savo organizmo poreikius. Ne viskas, kas naudinga vienam, tiks kitam. Kraujo tyrimai, individualus vertinimas, pasitarimas su specialistu – tai vienintelis būdas nepirkti to, ko organizmui tiesiog nereikia.
Apibendrinant – geriausi vitaminai yra tie, kurių iš tiesų trūksta. O visais kitais atvejais – net brangiausias papildas gali būti tiesiog pinigų švaistymas.
