Hematokritas – tai kraujo tyrimas, rodantis, kiek procentų kraujo sudaro raudonieji kraujo kūneliai, palyginti su plazma. Šis rodiklis priklauso nuo eritrocitų skaičiaus ir dydžio. Hematokrito lygis gali suteikti svarbios informacijos apie bendrą sveikatos būklę, nes raudonieji kraujo kūneliai perneša deguonį organizme.
Šį tyrimą dažniausiai atlieka kaip bendro kraujo tyrimo (CBC) dalį. Jis padeda nustatyti įvairius sutrikimus, įskaitant anemiją, dehidrataciją ar kraujo ligas. Hematokrito lygis, kartu su kitais kraujo rodikliais, tokiais kaip granulocitai, gali būti per žemas arba per aukštas, o tai gali reikšti rimtas sveikatos problemas.
Hematokrito reikšmės dažniausiai išreiškiamos procentais:
- Vyrams: 40,7 % – 50,3 %
- Moterims: 36,1 % – 44,3 %
- Naujagimiams: 45 % – 61 %
- Kūdikiams: 32 % – 42 %
Reikšmės gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo laboratorijos, todėl svarbu aptarti rezultatus su gydytoju.
Kodėl atliekamas hematokrito tyrimas?
Hematokrito tyrimas dažniausiai atliekamas kaip bendro kraujo tyrimo (CBC) dalis. Jis padeda įvertinti sveikatos būklę ir diagnozuoti įvairias ligas.
Gydytojas gali rekomenduoti šį tyrimą, jei pastebimi šie simptomai ar rizikos veiksniai:
- Įtariama anemija – nuovargis, silpnumas, galvos skausmai, blyški oda.
- Lėtinių ligų stebėjimas – inkstų ligos, reumatoidinis artritas, vėžys.
- Po operacijos ar kraujo netekimo – padeda įvertinti atsigavimo eigą.
- Sunki menstruacija – gali lemti mažą eritrocitų kiekį.
- Nėštumas – vertinama, ar nėra anemijos rizikos.
- Kraujotakos ar kvėpavimo problemos – gali būti susijusios su per dideliu ar per mažu hematokrito lygiu.
- Vaistų poveikio stebėjimas – kai kurie vaistai gali sukelti mažą ar aukštą hematokritą.
Šis tyrimas suteikia svarbią informaciją apie organizmo gebėjimą pernešti deguonį ir gali padėti nustatyti rimtas sveikatos problemas.
Normalūs hematokrito rodikliai
Hematokritas gali skirtis priklausomai nuo lyties, amžiaus ir net aukščio virš jūros lygio. Žemiau pateikiamos vidutinės normos:
- Vyrams: 40,7 % – 50,3 %
- Moterims: 36,1 % – 44,3 %
- Naujagimiams: 45 % – 61 %
- Kūdikiams (iki 1 metų): 32 % – 42 %
Laboratorijos gali naudoti skirtingus metodus, todėl normos gali šiek tiek skirtis. Jei jūsų rezultatai skiriasi nuo šių ribų, geriausia pasitarti su gydytoju, kuris įvertins jūsų bendrą sveikatos būklę.
Be to, kai kurie veiksniai gali turėti įtakos hematokrito rezultatams:
- Gyvenimas aukštikalnėse – hematokritas natūraliai aukštesnis dėl mažesnio deguonies kiekio ore.
- Hormonų terapija – gali turėti įtakos eritrocitų gamybai.
- Skysčių balansas organizme – dehidratacija gali padidinti hematokritą, o per didelis skysčių kiekis gali jį sumažinti.
Jei hematokrito lygis nėra normalus, gali prireikti papildomų tyrimų priežasčiai nustatyti.
Ką reiškia nenormalūs hematokrito rezultatai?
Hematokrito lygis gali būti per aukštas arba per žemas, o tai gali reikšti įvairias sveikatos problemas.
Žemas hematokritas gali rodyti:
- Anemiją – dažniausia priežastis, kai organizmui trūksta geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties.
- Kraujavimą – dėl vidinio ar išorinio kraujo netekimo (pvz., opos, menstruacijos, operacijos).
- Kaulų čiulpų sutrikimus – leukemija ar kitos ligos, mažinančios eritrocitų gamybą.
- Lėtines ligas – inkstų ligos, vėžys, autoimuniniai sutrikimai.
- Pernelyg didelį skysčių kiekį organizme – per didelis hidratacijos lygis gali „praskiesti“ kraują.
Aukštas hematokritas gali rodyti:
- Dehidrataciją – mažesnis plazmos kiekis kraujyje padidina hematokrito procentą.
- Plaučių ligas – lėtinės ligos, pvz., plaučių fibrozė, sumažina deguonies kiekį organizme.
- Širdies ligas – įgimtos ar išsivysčiusios širdies problemos gali padidinti hematokrito lygį.
- Eritrocitozę (pvz., policitemiją vera) – būklė, kai kaulų čiulpai gamina per daug raudonųjų kraujo kūnelių.
- Rūkymą – gali skatinti organizmą gaminti daugiau eritrocitų dėl mažesnio deguonies pasisavinimo.
- Gyvenimą aukštikalnėse – organizmas prisitaiko prie mažesnio deguonies kiekio, gamindamas daugiau eritrocitų.
Jei hematokrito lygis nėra normalus, būtina pasitarti su gydytoju. Jis gali paskirti papildomus tyrimus, kad nustatytų tikslią priežastį ir paskirtų tinkamą gydymą.
Kaip koreguoti nenormalų hematokrito lygį?
Jei hematokrito lygis per žemas arba per aukštas, tam tikri veiksmai gali padėti jį sureguliuoti.
Kai hematokritas per mažas, svarbu skatinti raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Tam padeda subalansuota mityba, kurioje gausu geležies, vitamino B12 ir folio rūgšties. Šių medžiagų yra mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose, pieno produktuose ir lapinėse daržovėse. Kartais gydytojas gali rekomenduoti papildus ar kitą gydymą, ypač jei yra rimtesnių sveikatos problemų.
Kai yra padidėjęs hematokritas, svarbu užtikrinti pakankamą skysčių kiekį organizme, nes dehidratacija gali dirbtinai padidinti šį rodiklį. Taip pat naudinga atsisakyti rūkymo, nes jis skatina per didelę eritrocitų gamybą. Jei padidėjimas susijęs su plaučių ar širdies ligomis, gydytojas gali paskirti tinkamą gydymą. Kai kuriais atvejais gali prireikti kraujo nuleidimo procedūrų.
Svarbu prisiminti, kad hematokrito lygio pokyčiai gali rodyti rimtesnes sveikatos problemas. Todėl visada verta pasitarti su gydytoju, kuris padės išsiaiškinti priežastis ir pritaikyti tinkamą sprendimą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei hematokrito lygis šiek tiek nukrypęs nuo normos, dažniausiai pakanka gyvenimo būdo pokyčių. Tačiau kai kuriais atvejais būtina gydytojo konsultacija.
Kreipkitės į gydytoją, jei jaučiate:
- Nuolatinį nuovargį ar silpnumą.
- Galvos svaigimą ar dusulį.
- Neaiškios kilmės kraujavimą (pvz., kraują išmatose ar šlapime).
- Dažnus galvos skausmus ar koncentracijos sutrikimus.
- Odos blyškumą ar mėlynavimą.
Taip pat svarbu pasitarti su gydytoju, jei turite lėtinių ligų, tokių kaip inkstų ar širdies problemos, arba vartojate vaistus, galinčius paveikti kraujo sudėtį.
Jei hematokrito pokyčiai yra reikšmingi, gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus ir rekomenduoti tinkamą gydymą.
Išvada
Hematokritas yra svarbus kraujo rodiklis, rodantis raudonųjų kraujo kūnelių procentą kraujyje. Jis padeda įvertinti bendrą sveikatos būklę ir gali parodyti įvairius sutrikimus, tokius kaip anemija, dehidratacija ar kraujotakos problemos.
Nedideli hematokrito pokyčiai gali būti laikini ir susiję su mityba, hidratacija ar gyvenimo būdu. Tačiau dideli nukrypimai gali reikšti rimtas sveikatos problemas, todėl svarbu stebėti savo savijautą ir, jei reikia, kreiptis į gydytoją.
Reguliarūs kraujo tyrimai leidžia anksti pastebėti galimus sveikatos sutrikimus ir imtis reikiamų veiksmų. Rūpindamiesi savo sveikata, galite išvengti daugelio komplikacijų ir jaustis geriau kasdieniniame gyvenime.
Šaltiniai
- Braekkan SK, Mathiesen EB, Njølstad I, Wilsgaard T, Hansen JB. Hematocrit and risk of venous thromboembolism in a general population. The Tromso study. Haematologica. 2010 Feb;95(2):270-5. doi: 10.3324/haematol.2009.008417. Epub 2009 Oct 14. PMID: 19833630; PMCID: PMC2817030.
- Hematocrit. (n.d.).
https://www.stanfordchildrens.org/en/topic/default?id=hematocrit-167-hematocrit
