Daug metų žodis „cholesterolis“ daugeliui skamba kaip nuosprendis – tarsi garantuotas kelias į širdies ligas. Tačiau tai tik pusė tiesos. Ne visi žino, kad egzistuoja ir gerasis cholesterolis, kuris ne tik nekenkia, bet netgi būtinas sveikam kūno funkcionavimui. Vis dėlto žmonių baimė išlikusi – daugelis ir toliau vengia net ir tų produktų, kurie gali būti naudingi. Kodėl taip yra?
Medikai pastebi, kad informacija apie cholesterolį dažnai pateikiama vienpusiškai – akcentuojamos grėsmės, o ne būtinosios jo funkcijos organizme. Bet ar žinojote, kad be gerojo cholesterolio mūsų organizmas negalėtų pasisavinti svarbių vitaminų, gaminti hormonų ar net apsaugoti kraujagyslių nuo uždegimų?
Kam reikalingas gerasis cholesterolis?
Vis dar gajus įsitikinimas, kad bet koks cholesterolis – tik blogis. Tačiau tai toli gražu ne tiesa. Gerasis cholesterolis, dar vadinamas HDL, atlieka esmines organizmo apsaugines funkcijas ir be jo negalėtume išlikti sveiki. Svarbiausia – ne cholesterolio buvimas, o jo balansas.
Štai kuo ypatingas gerasis cholesterolis:
- Surenka „blogąjį“ cholesterolį (LDL) iš kraujagyslių sienelių ir perneša jį į kepenis.
- Saugo nuo aterosklerozės – kraujagyslių užsikimšimo.
- Palaiko hormonų sintezę, ypač lytinių hormonų.
- Padeda formuoti ląstelių membranas ir apsaugo nervų ląsteles.
- Dalyvauja vitamino D sintezėje bei riebaluose tirpių vitaminų (A, E, K) pasisavinime.
- Gali padėti mažinti lėtinį uždegimą organizme.
- Padeda geriau reaguoti į stresą ir palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje.
Kai kuriems žmonėms – ypač sergantiems autoimuninėmis ligomis ar turintiems medžiagų apykaitos sutrikimų – tokia apsauginė cholesterolio funkcija tampa būtina. Svarbu suvokti, kad ne kiekis, o jo paskirtis ir pusiausvyra lemia tikrąjį poveikį sveikatai.
Dažniausi mitai apie cholesterolį
Visuomenėje vis dar sklando nemažai klaidingų įsitikinimų apie cholesterolį. Kai kurie iš jų tokie įsišakniję, kad net gydytojams tenka nuolat juos paneiginėti. Deja, dėl šių mitų daugelis žmonių pradeda beatodairiškai vengti riebalų arba be reikalo gerti vaistus, kurie jiems net nebūtini.
Populiariausi mitai
Visas cholesterolis yra blogas. Iš tiesų mūsų organizmui reikalingas tiek gerasis, tiek blogasis cholesterolis – svarbiausia jų santykis.
Jei kraujyje daug cholesterolio, reiškia, kad blogai maitinuosi. Cholesterolio lygį dažnai lemia paveldimumas, kepenų veikla, fizinis aktyvumas ar net hormonų disbalansas.
Maistas be cholesterolio yra sveikesnis. Ne visada – kai kurie produktai be cholesterolio yra pilni cukraus ar rafinuotų angliavandenių.
Vaistus reikia vartoti vos tik pakyla cholesterolio lygis. Ne visada – pirmiausia reikėtų įvertinti visą širdies ir kraujagyslių ligų rizikos profilį.
Cholesterolis sukelia infarktą. Vien aukštas cholesterolis nebūtinai lemia širdies ligą – svarbus ir uždegimas, kraujospūdis, gliukozės kiekis, gyvenimo būdas.
Kada cholesterolio kiekis tikrai kelia grėsmę?
Nors daugelis išsigąsta vos išgirdę, kad „cholesterolis padidėjęs“, realybėje situacija yra kur kas sudėtingesnė. Ne kiekvienas atvejis reikalauja vaistų ar griežtų dietų. Cholesterolio lygis turėtų būti vertinamas kompleksiškai – atsižvelgiant į bendrą sveikatos būklę, kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje, šeimos ligų istoriją ir kitus rizikos veiksnius.
Svarbu paminėti, kad padidėjęs blogojo cholesterolio kiekis tampa pavojingas tik tuomet, kai jis kaupiasi kraujagyslių sienelėse, sudarydamas apnašas. Šios apnašos ilgainiui gali siaurinti kraujagysles ir sukelti rimtų širdies bei kraujagyslių ligų. Tačiau jei žmogus yra fiziškai aktyvus, neturi lėtinių uždegimų, rūpinasi savo mityba – kartais net ir aukštesnis cholesterolio lygis nebūtinai reiškia pavojų.
Todėl vietoj panikos verta rinktis išsamų tyrimą, pasitikrinti kitus širdies ligų rodiklius ir, jei reikia, ieškoti sprendimo kartu su gydytoju. Tik individualus požiūris leidžia suprasti, ar užfiksuotas cholesterolio padidėjimas iš tikrųjų kelia grėsmę sveikatai.
Individualus cholesterolio poreikis
Kiekvieno žmogaus organizmas yra unikalus – tai, kas vienam gali būti pavojinga, kitam gali būti visiškai normalu. Cholesterolis yra ne tik būtinas hormonų, ląstelių membranų bei vitamino D gamybai, bet ir gyvybiškai svarbus energijos šaltinis tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, nėštumo metu, aktyviai sportuojant ar net vyresniame amžiuje.
Būtent todėl vis dažniau kalbama apie individualizuotą mediciną, kur cholesterolio ribos vertinamos ne pagal vieną lentelę, o remiantis žmogaus gyvenimo būdu, genetika, sveikatos istorija. Kai kuriems žmonėms šiek tiek aukštesnis cholesterolio lygis gali būti visiškai priimtinas organizmui ir net būtinas jo gerai veiklai. Tai ypač aktualu žmonėms su tam tikromis metabolinėmis ar hormoninėmis būklėmis, kur standartiniai ribų vertinimai ne visada tinka.
Tad vietoj to, kad aklai siektume kuo žemesnio cholesterolio, svarbiau išsiaiškinti, kas tinka mūsų kūnui – nes tik taip galime užtikrinti ilgalaikę ir sveiką pusiausvyrą.
Apibendrinimas
Per ilgus metus cholesterolis tapo kone baubu, kurio daugelis stengiasi bet kokia kaina atsikratyti. Tačiau vis daugiau medikų pabrėžia – svarbiausia ne jo kiekis, o pusiausvyra. Vien mažas skaičius analizėje negarantuoja sveikatos, o perdėtas cholesterolio mažinimas kai kuriems gali net pakenkti.
Gerasis cholesterolis atlieka itin svarbią funkciją – jis padeda pašalinti blogąjį cholesterolį, apsaugo kraujagysles ir palaiko širdies veiklą. Todėl užuot aklai kovojus su bet kokiu cholesteroliu, vertėtų pasirūpinti, kad gerojo netrūktų – jis ne priešas, o sąjungininkas sveikatos kelyje.
