Liaudiški vaistai nuo širdies permušimų vis dažniau tampa pirmuoju pasirinkimu tiems, kurie pajunta, kad širdis ima plakti stipriau, greičiau arba tiesiog „užkliūva“ lyg praleisdama taktą. Toks pojūtis gali išgąsdinti, ypač jei pasikartoja. Tačiau ne visada širdies permušimai reiškia rimtą ligą – dažnai jų priežastys slypi visai paprastuose dalykuose: stresas, pervargimas, kofeinas, skysčių trūkumas ar net mitybos klaidos.
Nors šiuolaikinė medicina siūlo įvairių būdų širdies ritmui reguliuoti, vis daugiau žmonių atsigręžia į gamtą ir ieško natūralesnių sprendimų. Žolelės, kvėpavimo pratimai, mitybos korekcijos ar gyvenimo ritmo sulėtinimas – tai švelnūs, laiko patikrinti būdai, kurie padeda nuraminti organizmą ir sugrąžinti širdžiai ramų ritmą.
Toliau apžvelgsime, kokie augalai, gyvenimo būdo pokyčiai ar paprasti metodai namuose gali būti naudingi širdies ritmui stabilizuoti. Kai kurie iš jų gali pasirodyti netikėti, tačiau būtent tie paprasti dalykai dažnai duoda geriausią rezultatą.
1. Stresas ir širdies permušimai: kaip nusiraminti natūraliai
Ne vienas yra pastebėjęs, kad širdis ima „šokinėti“ būtent tuomet, kai esame įsitempę, susinervinę ar pervargę. Ir tai – visai nenuostabu. Stresas tiesiogiai veikia širdies ritmą: suaktyvina simpatinę nervų sistemą, išskiria daugiau adrenalino, o tai gali sukelti permušimus ar pagreitėjusį pulsą.
Štai kur gali padėti liaudiški vaistai nuo širdies permušimų, paremti raminančiais metodais:
- Gilus kvėpavimas
Paprasčiausias būdas sumažinti įtampą – keli gilūs, sąmoningi įkvėpimai. Įkvėpkite per nosį, sulaikykite orą kelias sekundes ir lėtai iškvėpkite per burną. Tai padeda sulėtinti pulsą ir nuraminti nervų sistemą. - Raminanti arbata
Vaistažolės, tokios kaip melisa, sukatžolė ar valerijonas, jau seniai naudojamos širdies raminimui. Švelni šių augalų arbata padeda ne tik atsipalaiduoti, bet ir stabilizuoja širdies plakimą. - Joga ir meditacija
Net keliolika minučių lėto judesio ar sąmoningo susitelkimo į kvėpavimą gali padaryti stebuklus. Šie metodai ne tik mažina stresą, bet ir ilgainiui gerina širdies sveikatą.
Svarbiausia – įsiklausyti į save. Jei permušimai kartojasi po įtemptų dienų ar emocinių situacijų, galbūt tai ženklas, kad organizmui reikia daugiau ramybės nei vaistų.
2. Klajoklio nervo sužadinimas – natūralus būdas širdies ritmui raminti
Mažai kas žino, kad tam tikri paprasti kūno veiksmai gali turėti itin teigiamą poveikį širdies ritmui. Viskas susiję su klajokliu nervu – tai ilgiausias galvinis nervas mūsų organizme, jungiantis smegenis su širdimi, plaučiais ir kitais vidaus organais. Kai šis nervas sužadinamas, organizmas natūraliai pereina į ramesnę būseną, o širdis plaka tolygiau.
Tokie metodai dažnai laikomi viena iš liaudiškų priemonių nuo širdies permušimų, nes jie padeda greitai sumažinti pulsą ir nuraminti širdies veiklą – be jokių vaistų.
Štai keli paprasti būdai, kaip tai padaryti:
- Valsalvos manevras
Įkvėpkite giliai, sulaikykite kvėpavimą ir stipriai „stumkite“ lyg bandytumėte iškvėpti orą užlaikę krūtinėje. Tai natūraliai aktyvuoja klajoklį nervą ir gali sumažinti širdies permušimus. - Veido apipylimas šaltu vandeniu arba šaltas kompresas ant kaklo
Šaltis veikia kaip refleksas, signalizuojantis organizmui „nurimti“ – tai greitas ir veiksmingas būdas palengvinti staigų širdies plakimo pagreitėjimą. - Garsinis sužadinimas – kosulys ar garsas „Om“
Tokie veiksmai taip pat dirgina klajoklį nervą. Garsus kosėjimas ar monotoniškas garsų kartojimas gali padėti stabilizuoti ritmą.
Šie paprasti metodai gali būti puiki pirmoji pagalba, kai širdis pradeda „permušinėti“ be aiškios priežasties. Nors jie nepakeičia gydytojo konsultacijos, tačiau kasdienėje situacijoje – labai veiksmingi.
3. Vanduo ir elektrolitai – kodėl jų trūkumas veikia širdies ritmą
Kai minimi liaudiški vaistai nuo širdies permušimų, neretai pamirštame pačius paprasčiausius dalykus – vandenį ir mineralus. Tačiau būtent jų trūkumas gali tapti viena iš dažniausių priežasčių, kodėl širdis pradeda plakti netolygiai ar „praleisti“ taktą.
Mūsų organizmui nuolat reikia elektrolitų – tai tokie mineralai kaip kalis, magnis, kalcis ir natris, kurie padeda perduoti elektrinius impulsus. O būtent šie impulsai ir reguliuoja širdies plakimą. Jei elektrolitų trūksta arba jų pusiausvyra sutrikusi, širdies ritmas gali išsiderinti.
Taip pat labai svarbu gerti pakankamai vandens. Dehidratacija ne tik tirština kraują, bet ir sutrikdo elektrolitų balansą. Dėl to širdžiai tenka dirbti sunkiau, o tai neretai pasireiškia permušimais.
Ką galima padaryti?
- Gerkite vandenį reguliariai, ypač jei esate aktyvūs ar karštą dieną. Jei jaučiate troškulį ar pastebite tamsesnę šlapimo spalvą – tai jau ženklas, kad organizmui trūksta skysčių.
- Valgykite maistingą maistą – lapinės daržovės, riešutai, sėklos, žuvis ir pieno produktai padeda natūraliai palaikyti reikalingą mineralų kiekį.
- Jei reikia, gydytojo rekomendacija galima vartoti papildus, ypač magnio ar kalio, tačiau savarankiškai jų vartoti nereikėtų – per didelis kiekis taip pat gali pakenkti.
Trumpai tariant – kartais vien stiklinė vandens ir subalansuota mityba gali padaryti daugiau nei atrodo. O jūsų širdis tai tikrai pajus.
4. Kasdieniai įpročiai, padedantys sumažinti širdies permušimus
Kartais širdies permušimų priežastys slypi ne vien stresiniuose momentuose ar mineralų trūkume. Daug kas priklauso ir nuo mūsų kasdienio gyvenimo būdo. Gera žinia ta, kad net maži pokyčiai gali turėti didelį poveikį. Būtent todėl liaudiški vaistai nuo širdies permušimų dažnai prasideda ne nuo arbatų, o nuo įpročių.
Štai į ką verta atkreipti dėmesį kasdien:
- Subalansuota mityba
Širdžiai itin svarbu, ką dedame į lėkštę. Pirmenybę teikite šviežioms daržovėms, vaisiams, pilno grūdo produktams, sveikiems riebalams iš riešutų ar žuvies. Venkite perdirbtų produktų, perteklinio cukraus, druskos ir sočiųjų riebalų. - Reguliarus fizinis aktyvumas
Judėjimas stiprina ne tik raumenis, bet ir širdį. Nereikia bėgioti maratonų – užtenka kasdienės 30 minučių pasivaikščiojimo, lengvos mankštos ar net sodo darbų. Tai gerina kraujotaką, mažina stresą ir padeda širdžiai dirbti tolygiau. - Venkite stimuliantų
Kava, energetiniai gėrimai, cigaretės ar alkoholis – tai dažni širdies ritmo trikdytojai. Ne visiems reikia jų visiškai atsisakyti, bet stebėkite, ar po jų nevyksta permušimai. Jei taip – vertėtų jų mažinti ar visiškai atsisakyti. - Ramybės pauzės kasdien
Net trumpas laikas sau – kvėpavimo pratimai, pasivaikščiojimas gamtoje, muzika ar šilta vonia – gali sumažinti įtampą ir raminti širdį. Tai nėra tik malonumas – tai profilaktika.
Širdies ritmas labai jautrus mūsų gyvenimo tempui, emocijoms ir įpročiams. Tad norint ją nuraminti – kartais užtenka sulėtinti ir savo kasdienybę.
5. Naudingos žolelės ir vaistažolės
Liaudiški vaistai nuo širdies permušimų dažnai remiasi vaistažolėmis – švelniomis, bet veiksmingomis priemonėmis, kurios padeda organizmui atsistatyti ir palaikyti širdies ritmą. Tam tikri augalai nuo seno žinomi dėl raminamojo ir širdžiai naudingo poveikio – juos verta turėti namuose, ypač jei permušimai kartojasi dėl streso, pervargimo ar nervinės įtampos.
- Sukatžolė – ramina širdies ritmą, mažina nervinę įtampą, ypač naudinga esant stresui.
- Melisa – padeda nusiraminti, lėtina širdies plakimą, naudinga esant emociniam išsekimui.
- Gudobelė – stiprina širdį, gerina kraujotaką, stabilizuoja ritmą.
- Valerijonas – mažina nerimą ir pulsą, gerina miegą, naudinga širdies ramybei.
- Levanda – švelniai ramina nervų sistemą, padeda sumažinti širdies permušimus.
- Pipirmėtė – atpalaiduoja, mažina įtampą, teigiamai veikia širdies veiklą.
- Raudonėlis – širdžiai ir nervams naudingas augalas, padeda atsipalaiduoti.
- Dilgėlė – tonizuoja organizmą, stiprina kraujotaką ir širdies veiklą.
- Medetka – turi raminamąjį ir priešuždegiminį poveikį, palaiko širdies ritmą.
- Šlamutis – tradiciškai vartojamas nervinės kilmės širdies sutrikimams.
- Melvenė – naudojama kaip širdies raminamoji priemonė liaudies medicinoje.
- Ramunėlė – švelniai ramina ir palaiko bendrą širdies ritmą.
Šias žoleles galima vartoti tiek pavieniui, tiek derinant tarpusavyje. Dažniausiai jos naudojamos arbatoms ar nuovirams ruošti, o kai kurios – ir tinktūrose. Svarbiausia – stebėti, kaip organizmas reaguoja, vartoti saikingai ir, jei turite lėtinių ligų ar vartojate vaistus, pasitarti su gydytoju prieš pradedant ilgesnį vaistažolių kursą. Gamta švelni, bet veiksminga – tereikia ją išgirsti.
Kai liaudiškų priemonių nebeužtenka: kada kreiptis į gydytoją
Nors liaudiški vaistai nuo širdies permušimų gali būti labai veiksmingi kasdienėje savijautos gerinimo rutinoje, svarbu nepamiršti – kartais širdies permušimai gali būti ženklas rimtesnio organizmo sutrikimo. Ir nors dažnai jie praeina savaime, yra situacijų, kai būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei pastebite:
- permušimai kartojasi dažnai ar tampa intensyvūs,
- širdis plaka labai greitai ar nereguliariai, net ir ramybės būsenoje,
- atsiranda papildomi simptomai: dusulys, svaigulys, krūtinės spaudimas ar alpimo jausmas,
- jau turite širdies ar kitų lėtinių ligų,
- permušimai atsiranda po tam tikrų vaistų vartojimo ar pasikeitus sveikatai.
Kartais širdies ritmo sutrikimas būna tik paviršinis simptomas, o priežastis slypi giliau – hormoniniai pokyčiai, elektrolitų disbalansas, skydliaukės veiklos sutrikimai ar net širdies ligos.
Liaudiškos priemonės – puiki pagalba kasdienai. Tačiau jei širdis siunčia stipresnius signalus, neignoruokite jų. Geriau vienas profilaktinis apsilankymas pas gydytoją, nei uždelsta problema.
Pabaigai
Kartais mūsų širdis siunčia signalus, kurių nereikėtų ignoruoti – net jei jie atrodo trumpalaikiai ar nekalti. Permušimai, greitesnis plakimas ar nereguliarus ritmas gali būti ne tik streso ar nuovargio pasekmė, bet ir priminimas pasirūpinti savimi iš naujo. Būtent čia ir atsiranda vieta tam, ką daugelis jau atrado – liaudiški vaistai nuo širdies permušimų.
Tai paprasti, gamtos įkvėpti būdai, kurie padeda nuraminti organizmą, stabilizuoti širdies ritmą ir sustiprinti bendrą savijautą. Žolelės, kvėpavimo pratimai, sveikesni įpročiai – visa tai gali tapti kasdieniu palydovu tiems, kurie nori gyventi ramiau, lėčiau ir širdžiai palankiau.
Svarbiausia – nebijoti stebėti save, išgirsti savo kūno siunčiamus ženklus ir, jei reikia, pasikonsultuoti su gydytoju. O tuo tarpu – pasitikėkime tuo, ką mūsų protėviai žinojo jau seniai: švelnios, bet išmintingos gamtos pagalbos nereikia ieškoti toli – ji dažnai prasideda nuo puodelio žolelių arbatos.
