Vis daugiau mokslinių šaltinių patvirtina tai, ką senoliai žinojo jau seniai – pelynas naikina vėžines ląsteles. Šis kartus, bet galingas augalas, ilgą laiką naudotas virškinimui gerinti ir organizmui valyti, dabar susilaukia dėmesio dėl savo galimo poveikio onkologinėms ligoms.
Tyrimai rodo, kad pelyno ekstraktai, ypač tam tikros jo medžiagos kaip artemisininas, gali veikti itin selektyviai – slopindami vėžinių ląstelių augimą, bet nepažeisdami sveikų audinių.
Toks veikimas ypač domina mokslininkus, ieškančius mažiau žalingų gydymo alternatyvų.
Kol kas dauguma bandymų atlikti laboratorinėmis sąlygomis, tačiau rezultatai kelia viltį – ypač kalbant apie plaučių, krūties, prostatos ir net kai kurias leukemijos formas.
Skaičiuojama, kad pelyno junginiai gali paveikti net 16 skirtingų vėžio atmainų.
Apie tai, kaip tiksliai veikia pelynas, kokius tyrimus jau atliko mokslininkai ir ką svarbu žinoti prieš pradedant vartoti – aptarsime tolesniuose skyriuose.
Kaip veikia pelynas ir ką sako mokslininkai
Pagrindinis pelyno ginklas – tai junginys artemisininas. Nors iš pradžių jis buvo plačiai naudojamas kovai su maliarija, šiandien jis atsiduria daugelio mokslinių tyrimų centre dėl vienos ypatingos savybės – gebėjimo naikinti vėžines ląsteles.
Artemisininas reaguoja su geležimi, kurios itin daug yra vėžinėse ląstelėse. Susidūręs su ja, jis išskiria laisvuosius radikalus, kurie suardo ląstelės struktūrą iš vidaus.
Įdomiausia tai, kad sveikos ląstelės turi gerokai mažiau geležies, todėl jų pelynas beveik neveikia.
Pavyzdžiui, Vokietijoje atliktas tyrimas su pelėmis parodė, kad artemisinino dariniai reikšmingai sumažino vėžinių darinių augimą plaučiuose ir kepenyse.
Kiti tyrimai atskleidė, kad pelyno ekstraktai gali slopinti navikų plitimą ir skatinti vėžinių ląstelių žūtį net kai kurių agresyviausių formų atvejais.
Tiesa, dauguma šių tyrimų dar tik pradžioje, todėl svarbu pabrėžti – kol kas pelynas nėra oficiali onkologinių ligų gydymo priemonė, tačiau jis kelia rimtą susidomėjimą mokslinėje bendruomenėje.
Nuo kokių vėžio formų gali apsaugoti pelynas?
Kai kalbama apie tai, kad pelynas naikina vėžines ląsteles, dažniausiai turima omenyje ne vien bendras savybes, o labai konkrečius atvejus.
Moksliniai eksperimentai su artemisininu ir kitomis pelyno veikliosiomis medžiagomis rodo – poveikis stebimas ne vienoje, o net keliolikoje skirtingų vėžio tipų.
Svarbiausia tai, kad pelyno junginiai dažnai veikia selektyviai – stipriai slopina vėžines ląsteles, bet nekenkia sveikiems audiniams. Būtent tai ir kelia tiek daug vilčių tyrėjams.
Kokias vėžio formas tyrimai sieja su pelyno poveikiu:
- Plaučių vėžys
- Krūties vėžys
- Prostatos vėžys
- Kepenų vėžys
- Kasos vėžys
- Leukemija (kraujodaros sistema)
- Skrandžio vėžys
- Storosios žarnos vėžys
- Kiaušidžių vėžys
- Gimdos kaklelio vėžys
- Odos melanomos
- Smegenų augliai (gliomos)
- Limfoma
- Inkstų vėžys
- Gerklų vėžys
- Šlapimo pūslės vėžys
Žinoma, dauguma šių rezultatų dar remiasi laboratoriniais bandymais arba tyrimais su gyvūnais, todėl daryti skubotų išvadų negalima. Tačiau tai, kad poveikis pastebimas tokiai gausybei vėžio formų, rodo, kad pelynas nėra tik „tradicinis augalas“ – jis turi realų potencialą šiuolaikinėje medicinoje.
Tyrėjai taip pat pastebi, kad artemisinino efektyvumas didėja, kai jis derinamas su tam tikrais mineralais (pvz., geležimi) arba naudojamas šalia įprastinių gydymo būdų, pavyzdžiui, chemoterapijos.
Kaip vartoti pelyną: ką svarbu žinoti?
Nors pelynas naikina vėžines ląsteles laboratorinėmis sąlygomis, tai nereiškia, kad kiekvienas galime tiesiog pradėti jį gerti be saiko.
Tai stiprus augalas, turintis ir gydomųjų, ir potencialiai toksiškų savybių, jei vartojamas netinkamai.
Dažniausiai naudojama pelyno forma – tai arbata. Ji ruošiama iš džiovintų lapelių ir vartojama kursais, trumpais periodais.
Skonis labai kartus, todėl daugelis ją geria su šaukšteliu medaus ar po valgio. Tačiau svarbiausia – nevartoti ilgiau nei 7–10 dienų iš eilės, nebent taip nurodo žolininkas ar fitoterapeutas.
Taip pat populiaru vartoti pelyno tinktūras ar kapsules su standartuotu artemisinino kiekiu.
Šios formos dažniausiai taikomos tikslingai – pavyzdžiui, detoksikacijai ar kaip papildoma priemonė šalia kitų gydymo būdų.
Svarbu žinoti:
- Pelyno negalima vartoti nėščiosioms.
- Jis netinka vaikams.
- Didelės dozės gali sukelti pykinimą, galvos svaigimą, miego sutrikimus.
- Prieš derinant su vaistais (ypač chemoterapiniais) – būtina pasitarti su gydytoju.
Nors vilčių daug, pelynas vis dar nėra „vaistas nuo visko“. Tačiau jei vartojamas atsakingai ir su pagarba augalo stiprumui – jis gali tapti vertingu sąjungininku sveikimo kelyje.
Pelyno arbata: kaip paruošti ir kada gerti?
Pelyno arbata – tai paprasčiausias ir seniausias būdas pasinaudoti šio augalo savybėmis. Ji dažniausiai naudojama organizmo valymui, virškinimo skatinimui, o pastaruoju metu – ir kaip galimas pagalbinis būdas, kai siekiama, kad pelynas naikintų vėžines ląsteles.
Paruošti ją nesudėtinga:
1 arbatinį šaukštelį džiovinto pelyno užpilkite stikline (250ml) verdančio vandens.
Uždenkite ir palaikykite apie 10 minučių.
Perkoškite ir gerkite mažais gurkšneliais, geriausia – prieš valgį.
Kadangi pelynas labai kartus, daugelis įpila šiek tiek medaus arba maišo su kitomis žolelėmis – pavyzdžiui, mėta ar ramunėlėmis. Taip skonis tampa švelnesnis, bet poveikis išlieka.
Šios arbatos negalima gerti nuolat. Rekomenduojama vartoti 5–7 dienas, tada daryti pertrauką. Jei naudojate dėl rimtesnių sveikatos problemų – būtinai pasitarkite su specialistu, ypač jei geriate vaistus ar gydotės onkologines ligas.
Pelyno arbata – tai ne stebuklingas vaistas, bet ji gali būti stipri pagalbinė priemonė, kai naudojama atsakingai ir laiku.
Išvada
Pelynas – tai daugiau nei tik liaudiškas kartumo šaltinis. Jis grįžta į mokslinį diskursą su nauja jėga, o tyrimai rodo, kad pelynas naikina vėžines ląsteles net esant agresyvioms jų formoms. Ir nors šiandien tai dar nėra oficialus gydymo metodas, potencialas – neabejotinas.
Svarbu būti atsargiems. Pelynas gali būti vertingas papildas sveikatai, tačiau tik tada, kai vartojamas protingai, trumpais kursais ir pasitarus su specialistais. Tai nėra stebuklingas išgijimo šaltinis, bet jis gali būti mažas žingsnis į sąmoningesnį požiūrį į sveikatą.
Daug kas, kas kadaise atrodė kaip pasakos apie „žolynus nuo visų ligų“, šiandien įgauna pagrindą po kojomis. O galbūt net ir naują šansą tiems, kurie ieško daugiau nei vienos išeities.
