Daugelis vyresnių žmonių prisimena laikus, kai šis maisto produktas stovėdavo beveik kiekvienoje lietuviškoje virtuvėje. Jį valgydavo pusryčiams, vakarienei ar tiesiog tarp valgių – paprastai, be išsidirbinėjimų, bet su nauda, kurią šiandien patvirtina ir mokslas.
Šiandien šis produktas dažnai nustumtas į šalį, nes jį pakeitė modernūs, greiti ir dažnai perdirbti maisto pasirinkimai. Tačiau įdomu tai, kad seniau, kai žmonės šį produktą valgė beveik kasdien, tokios problemos kaip virškinimo sutrikimai, nusilpęs imunitetas ar net tam tikros lėtinės ligos buvo retesnės.
Koks tai produktas? Paprastas, lietuviškas, bet nepelnytai pamirštas
Kalbame apie surūgusį pieną – naminį rūgpienį, kuris anksčiau buvo neatsiejama lietuvių mitybos dalis. Jį gerdavo ne tik vasarą šalia bulvių ar šaltibarščių, bet ir žiemą – kaip sotų, virškinimą gerinantį gėrimą. Ir nors šiandien lentynose gausu įvairių kefyrų ar jogurtų, rūgpienis išlieka vienas natūraliausių fermentuotų produktų, kuris gali turėti realios naudos sveikatai.
Rūgpienis turtingas gerosiomis pieno rūgšties bakterijomis, kurios padeda atkurti žarnyno mikroflorą, stiprina imunitetą ir gerina virškinimą. Šios bakterijos taip pat siejamos su mažesne uždegiminių procesų rizika, geresne vitaminų absorbcija ir net psichologine savijauta. Ne veltui senoliai sakydavo – „jei skrandyje ramybė, tai ir galvoje šviesiau“.
Kodėl mūsų senoliai gėrė rūgpienį beveik kasdien?
Seniau rūgpienis buvo daugiau nei tiesiog maistas – tai buvo kasdienis sveikatos šaltinis. Be šaldytuvų ar vaistinių kaime, žmonės pasitikėjo natūraliais produktais, kurie stiprino jų kūną ir imunitetą. Rūgpienis buvo vienas iš jų.
Be to, mūsų seneliai pastebėjo, kad rūgpienis padeda išvengti virškinimo problemų, mažina nuovargį, palaiko stiprius kaulus ir net pagerina odos būklę. Todėl jis buvo geriamas tiek vasarą, tiek žiemą – kaip gėrimas, sriubų pagrindas ar net atskiras patiekalas su bulvėmis.
Nauda sveikatai:
- Stiprina imunitetą
- Gerina virškinimą
- Palaiko žarnyno mikroflorą
- Suteikia energijos
- Tinka kaulų stiprinimui
- Turi mažai laktozės
- Mažina uždegiminius procesus
- Gali pagerinti odos būklę
Kuo skiriasi rūgpienis, kefyras ir jogurtas?
Nors rūgpienis, kefyras ir jogurtas dažnai atsiduria šalia tame pačiame šaldytuvo skyriuje, jų kilmė, skonis ir savybės – labai skirtingos. Rūgpienis susidaro natūraliai fermentuojantis pienui – be papildomų bakterijų ar grybelių. Jo skonis švelnesnis, konsistencija – lengvai tiršta, bet ne tokia tanki kaip jogurto.
Kefyras – tai gėrimas, kuris gaminamas naudojant kefyro grybus. Jie suteikia ne tik rūgštelę, bet ir švelnų putojimą bei unikalią mikroflorą, kuri ypač naudinga virškinimui. Jogurtas – dažniausiai gaminamas pasitelkiant specialias pieno rūgšties bakterijas, o jo konsistencija priklauso nuo brandinimo ir gamybos būdo.
Kitaip tariant, nors visi šie produktai turi fermentuotų pieno gaminių savybių, rūgpienis išsiskiria savo paprastumu, natūralumu ir tuo, kad anksčiau jis atsirasdavo be jokio įsikišimo – tiesiog palikus pieną šiltoje vietoje.
Kada geriausia gerti rūgpienį?
Rūgpienis naudingas bet kuriuo paros metu, tačiau tam tikru metu jo poveikis gali būti dar stipresnis. Tradiciškai mūsų senoliai rūgpienį gerdavo po sunkių dienos darbų – ne tik tam, kad atsigaivintų, bet ir tam, kad nuramintų virškinimą. Šiandien žinome, kad vakarienės metu arba iškart po jos išgertas rūgpienis padeda sklandžiau virškinti, mažina rūgštingumą ir leidžia išvengti pilvo pūtimo.
Dar viena puiki proga – rytas, ypač jei prabundate be apetito ar jaučiatės apsunkę po vakarykščio maisto. Nedidelis stiklinė rūgpienio gali švelniai pažadinti virškinimo sistemą. Be to, tai puikus pasirinkimas vasarą, kai norisi kažko lengvo, bet maistingo.
Svarbiausia – vengti rūgpienio iškart po rūgščių ar saldžių patiekalų, nes tai gali sukelti nemalonų jausmą skrandyje. Geriausias variantas – gerti jį atskirai arba derinti su paprastu, lengvu maistu, pavyzdžiui, bulvėmis ar grūdais.
Ar galima rūgpienį pasigaminti namuose?
Taip, rūgpienį vis dar galima lengvai pasigaminti namų sąlygomis – be jokių priedų, stabilizatorių ar konservantų. Būtent taip jį gamindavo mūsų seneliai – palikdami šviežią pieną šiltoje vietoje, kol šis savaime surūgsta.
Šis procesas ne tik natūralus, bet ir leidžia išlaikyti gyvas pieno rūgšties bakterijas, kurios naudinga žarnynui.
Senovinis receptas su rūgpieniu
Tiesiog į stiklinį indą supilkite šviežio, neperdirbto pieno (geriausia – tiesiai iš ūkio) ir palikite jį kambario temperatūroje 1–2 dienoms. Pienas pradės tirštėti, formuosis rūgpienio tekstūra ir švelnus, rūgštus kvapas. Norint pagreitinti procesą, galima įpilti šaukštą jau turimo rūgpienio – tai veiks kaip natūralus raugas.
Mūsų senoliai dažniausiai valgydavo rūgpienį su virtomis bulvėmis, šviežiomis daržovėmis ar tiesiog su duona. Tai buvo ne tik pigus, bet ir sotus, gaivinantis, vasaros patiekalas. Tokie deriniai neapkraudavo skrandžio ir buvo lengvai virškinami, tad tinka net ir šiais laikais.
Apibendrinimas
Rūgpienis – tai ne tik skanus senovinis gėrimas, bet ir sveikatos šaltinis, kuris nusipelno grįžti į mūsų kasdienį racioną. Anksčiau lietuviai jį gerdavo kone kasdien ir dažnai sirgdavo rečiau – ne veltui rūgpienis laikomas vienu iš liaudiškų „supermaistų“.
Jame slypi vertingi natūralūs probiotikai, stiprinantys virškinimą, imunitetą bei visą žarnyno mikroflorą. Be to, rūgpienis padeda palaikyti normalų cholesterolio lygį, gerina apetitą, o vasaros dienomis puikiai atgaivina.
Grįžimas prie paprastų, natūralių produktų, tokių kaip rūgpienis, yra ne tik madingas pasirinkimas, bet ir tikras žingsnis sveikesnio gyvenimo link. Ir tam nereikia nei sudėtingų receptų, nei didelių išlaidų – užtenka šiek tiek noro bei seno gero pieno.
