Net ir patys stipriausi pasaulio žmonės bėgant metams praranda savo įspūdingas kūno formas. Tai nutinka todėl, kad raumenų masės mažėjimas yra natūrali senėjimo dalis, kuri prasideda daug anksčiau, nei mes manome.
Peržengus 30 metų ribą, kiekvienas žmogus kas dešimtmetį netenka nuo 3 iki 5 proc. raumenų audinio. Šis procesas yra laipsniškas, todėl pradžioje jo beveik nepastebime.
Sarkopenija ir jos keliamas pavojus
Sulaukus 70 metų šis procesas tampa dar spartesnis. Mokslininkai šį reiškinį oficialiai vadina sarkopenija. Tai būklė, kai raumenys ne tik traukiasi, bet ir praranda savo funkcinę jėgą.
Kartu su raumenų nykimu auga ir osteoporozės rizika. Kaulai praranda kalcį, tampa trapūs bei lengvai lūžtantys net nuo nedidelio smūgio.
Dėl silpstančių kojų vyresnio amžiaus asmenys dažniau griūva. Patirti lūžiai dėl nusilpusio organizmo gyja kur kas lėčiau nei jaunystėje.
Kaip veikia jūsų kūno raumenys
Visus kūno judesius kontroliuoja smegenys. Jos siunčia elektrinius impulsus per specialius nervus, vadinamus motoneuronais.
Kai impulsas pasiekia raumenį, ląstelėse staigiai išsiskiria kalcio jonai. Tai priverčia raumens skaidulas susitraukti ir atlikti judesį.
Šis procesas primena besitraukiančią akordeono dumplę. Senstant šis mechanizmas pradeda strigti dėl prastėjančios skaidulų kokybės.
Kodėl dingsta raumenų jėga
Senstant raumenų ląstelių skaičius mažėja. Raumuo pamažu plonėja tarsi virvė, kurios gijos viena po kitos paprasčiausiai sutrūksta.
Ląstelėse esančios struktūros traukiasi, todėl signalų perdavimas gerokai nusilpsta. Raumeninį audinį pamažu pradeda keisti riebalinės sankaupos.
Raumenų masės mažėjimas glaudžiai susijęs su šiais procesais:
- Energijos trūkumas: Ląstelių elektrinės stotys mitochondrijos pažeidžiamos laisvųjų radikalų.
- Lėtas metabolizmas: Medžiagų apykaita senstant sulėtėja apie 10 proc..
- Lėtinės ligos: Diabetas ir inkstų ligos stipriai pagreitina audinio irimą.
- Hormonų stoka: Mažėjantis hormonų kiekis stabdo naujų skaidulų gamybą.
Būdai sustabdyti raumenų nykimą
Visiškai išvengti šio proceso neįmanoma, tačiau jį galima gerokai sulėtinti. Svarbiausia taisyklė yra nuolatinis fizinis aktyvumas.
Aktyvus darbas skatina specifinių molekulių išsiskyrimą. Jos veikia kaip pranešimai, skatinantys nervus vėl jungtis su raumenimis.
Mokslininkai rekomenduoja šiuos kasdienius žingsnius:
- Jėgos pratimai: Pakanka bent dviejų trumpų treniruočių per savaitę raumenų tonusui palaikyti.
- Baltymai mityboje: Kiekvieno valgio metu suvartokite bent 20 – 30 gramų baltymų.
- Ėjimo nauda: Kasdienis pasivaikščiojimas gerina kraujotaką ir aprūpina raumenis deguonimi.
Moterims rekomenduojama siekti 1,3 g, o vyrams – apie 1,8 g baltymų vienam kūno kilogramui per parą. Tai suteikia kūnui reikiamų statybinių medžiagų.
Investicija į kokybišką senatvę
Daugiau judėdami mes ne tik stipriname savo kūną, bet ir siunčiame smegenims signalą. Raumenys mums vis dar reikalingi, todėl organizmas stengiasi juos išsaugoti.
Tai geriausia investicija į savarankišką gyvenimą. Pradėti rūpintis savo raumenimis niekada nėra per vėlu, nes kūnas reaguoja į krūvį bet kuriame amžiuje.