Šeivamedžio arbata – tai paprastas, bet galingas gamtos gėrimas, kurį vertino mūsų senoliai. Jo kvapas ir skonis neprimena įprastų vaistažolių – jis švelnus, šiek tiek salstelėjęs, o poveikis – netikėtai stiprus. Užtenka kelių puodelių, kad pajustum, kaip kūnas pradeda kovoti su negalavimais.
Ši arbata dažnai naudojama peršalus, kai vargina sloga ar pakyla temperatūra. Ji ne tik šildo, bet ir mažina uždegimą, gerina kvėpavimą, skatina prakaitavimą ir leidžia greičiau pasijusti geriau.
Įdomiausia, kad šeivamedžio žiedų poveikis pajuntamas gana greitai. Tai vienas iš tų natūralių sprendimų, kurių ieško žmonės pavargę nuo sintetinių vaistų.
Kodėl šeivamedžio arbata tokia vertinama?
Šeivamedžio žieduose slypi daugiau nei tik malonus aromatas. Juose gausu flavonoidų, taninų ir eterinių aliejų, kurie veikia priešvirusiniu, priešuždegiminiu ir prakaitavimą skatinančiu būdu. Būtent todėl šeivamedžio arbata taip dažnai rekomenduojama pirmosioms peršalimo dienoms.
Ji ne tik lengvina kvėpavimą, bet ir padeda greičiau „išprakaituoti“ ligą. Kūnas gauna natūralų impulsą kovoti pats, be vaistų. Tai ypač vertinga tiems, kurie ieško švelnaus, bet veiksmingo sprendimo.
Be to, šeivamedžio žiedai laikomi viena geriausių liaudiškų priemonių, kai reikia sumažinti karščiavimą ar suvaldyti slopstančią infekciją dar pradinėje stadijoje.
Ne tik peršalimui – platesnis šeivamedžio poveikis
Nors šeivamedžio arbata dažniausiai siejama su peršalimu, jos poveikis gerokai platesnis. Ši žolelė tinka ne tik ūmiems simptomams slopinti, bet ir bendram organizmo stiprinimui, ypač keičiantis sezonams ar jaučiant išsekimą.
Šeivamedžio žieduose esančios veikliosios medžiagos veikia ne tik išoriškai, bet ir giliau – padeda valyti organizmą, palaiko imuninę sistemą, o kai kuriais atvejais net palengvina sąnarių skausmą.
Kuo dar naudinga šeivamedžio arbata:
- Skatina švelnų prakaitavimą ir detoksikaciją
- Padeda mažinti karščiavimą
- Gali lengvinti sausą kosulį
- Ramina nervų sistemą, mažina įtampą
- Švelniai valo žarnyną
- Palaiko odos valymosi procesus
Dėl šių savybių šeivamedžio arbata dažnai rekomenduojama kaip viena iš pagrindinių vaistažolių pereinamuoju laikotarpiu – kai kūnas silpsta, o imunitetas dar neatsigavęs.
Kaip paruošti šeivamedžio arbatą ir kada ją gerti?
Šeivamedžio arbatai naudojami džiovinti žiedai. Juos galima nusiskinti patiems žydėjimo metu – dažniausiai birželio mėnesį – arba įsigyti jau paruoštus vaistinėje ar žolelių krautuvėlėje.
Vienam puodeliui užtenka arbatinio šaukštelio džiovintų žiedų. Juos reikia užpilti karštu (bet neverdančiu) vandeniu ir pritraukti apie 10–15 minučių. Gerti šiltą, mažais gurkšniais, geriausia vakare arba dienos metu, kai pajunti pirmuosius negalavimo požymius.
Jei siekiama prakaituojančio poveikio – puodelį šeivamedžio arbatos verta išgerti prieš miegą, o po to šiltai apsikloti. Tokiu būdu organizmas greičiau pašalina virusus ar šlakus per odą.
Su kuo derinti šeivamedžio žiedus, kad poveikis būtų dar stipresnis?
Nors šeivamedžio arbata ir viena veikia efektyviai, jos poveikį galima sustiprinti derinant su kitomis natūraliomis žolelėmis. Tokie mišiniai naudojami jau šimtmečius – jie veikia plačiau, kompleksiškai.
Peršalimo metu šeivamedžio žiedus verta derinti su liepžiedžiais ar ramunėlėmis. Liepžiedžiai padeda dar labiau skatinti prakaitavimą, o ramunėlės ramina kvėpavimo takus ir visą organizmą.
Jeigu siekiama geresnio poveikio kvėpavimo takams – puikiai tinka čiobrelis arba šalavijas. Jie padeda atkosėti, mažina uždegimą gerklėje ir kartu stiprina šeivamedžio veikimą.
Norint išvalyti organizmą ir sustiprinti imunitetą po ligos ar sezono pokyčių, šeivamedžio žiedai gali būti maišomi su dilgėle, mėtų lapais ar medetkomis. Tokios arbatos dažnai geriausiai veikia kaip kursas – po vieną puodelį kelias dienas iš eilės.
Svarbu, kad mišinių būtų nedaug – 2–3 žolelės, kad viena kita neužgožtų, o papildytų. Taip poveikis išlieka švelnus, bet išplėstas, o kūnas priima viską natūraliai.
Kai paprastas žiedas tampa galingu sąjungininku
Šeivamedžio arbata – tai viena iš tų vaistažolių, kurios veikia tyliai, bet užtikrintai. Ji nepasižymi stipriu skoniu ar kvapu, bet dovanoja kūnui tai, ko jam labiausiai reikia – švelnią pagalbą, kai imunitetas silpsta, o kvėpavimo takai pavargsta.
Šį seną gamtos receptą verta prisiminti ne tik peršalus, bet ir norint palaikyti bendrą organizmo pusiausvyrą. Nes kartais viskas, ko reikia – tai puodelis tikros, nuoširdžios žolelių arbatos.
