Šliaužiančioji šilingė – tai nedidelis, žemę dengiantis augalas, kuris dažniausiai pastebimas kaip dekoratyvinė darželių puošmena. Tačiau mažai kas žino, kad ši nereikli žolelė turi ir vertingų savybių sveikatai.
Jos lapeliai ir stiebai nuo seno naudoti liaudies medicinoje – ypač nervų sistemos stiprinimui, odos būklei gerinti bei organizmui valyti.
Ir nors šiandien šliaužiančioji šilingė primiršta, jos poveikis stebina net žolinių preparatų žinovus.
Šliaužiančioji šilingė stiprina kūną ir ramina vidų
Nors šliaužiančioji šilingė atrodo kukliai, jos sudėtyje slypi nemažai sveikatai vertingų medžiagų – nuo flavonoidų iki rauginių medžiagų ir antioksidantų. Šios medžiagos prisideda prie bendros organizmo pusiausvyros palaikymo.
Liaudiškose tradicijose šilingė vartota siekiant pagerinti virškinimą, nuraminti įsitempusius nervus, o taip pat – išoriškai, kai reikėjo švelniai dezinfekuoti ar raminti odą.
8 priežastys, kodėl verta naudoti šliaužiančiąją šilingę:
- Padeda raminti nervų sistemą, veikia lengvai raminančiai
- Skatina švelnų organizmo valymą
- Gali padėti esant lengviems odos uždegimams
- Pasižymi antiseptiniu poveikiu
- Gali būti naudinga virškinimo veiklai
- Mažina vidinį uždegiminį foną
- Naudojama sąnarių negalavimų atveju
- Turi lengvą sutraukiantį poveikį – naudinga sergant peršalimu
Kaip vartoti šliaužiančiąją šilingę – iš vidaus ir iš išorės
Tai nėra stipraus poveikio žolelė, kuri veikia iš karto. Tačiau būtent dėl savo švelnumo ji tinka jautresniems žmonėms – tiems, kuriems netinka stipresni raminamieji ar organizmą valančios priemonės.
Dėl savo savybių šilingė dažnai vadinama „raminančia žole be mieguistumo“. Ji padeda nusiraminti, pagerinti virškinimą, bet neslopina energijos ar nesukelia vangumo.
Vartojimas iš vidaus
Šliaužiančiosios šilingės arbata – tai populiariausias ir saugiausias būdas šią žolelę naudoti organizmo stiprinimui.
Nors jos skonis švelnus ir šiek tiek primena pievines žoleles, poveikis pasireiškia tik reguliariai vartojant – bent 1–2 savaites.
- 1 arbatinį šaukštelį džiovintos šilingės užpilti stikline verdančio vandens
- Palaikyti 10–15 minučių, perkošti
- Gerti 1–2 kartus per dieną, geriausia – vakare
- Vartoti ne ilgiau kaip 3 savaites be pertraukos
Išorinis vartojimas
Šilingės nuovirai ir antpilai tinka odos priežiūrai – ypač esant sudirgimui, bėrimams ar niežėjimui.
Taip pat ji puikiai tinka rankų ar kojų vonelėms, kai jaučiamas nuovargis arba sąnarių maudimas. Naudojama kaip natūrali priemonė odos nuraminimui po darbo lauke ar sąlyčio su dirgikliais.
Kada šliaužiančiosios šilingės geriau nevartoti
Nors šliaužiančioji šilingė laikoma viena švelniausių ir saugiausių vaistažolių, vis dėlto ji netinka visiems.
Ypač atsargiai ją reikėtų vertinti žmonėms, turintiems specifinių sveikatos sutrikimų ar vartojantiems stiprius vaistus.
Nėštumo ir žindymo laikotarpiu šios žolelės rekomenduojama atsisakyti – dėl nepakankamai ištirto poveikio kūdikiui. Geriau rinktis saugesnes, žinomas vaistažoles, pavyzdžiui, ramunėles ar melisą.
Esant itin žemam kraujospūdžiui, šilingė gali dar labiau jį sumažinti – dėl savo raminančio poveikio. Tokiais atvejais reikėtų pasitarti su gydytoju arba žolininku.
Ilgalaikis vartojimas be pertraukų gali išbalansuoti natūralią organizmo pusiausvyrą. Todėl rekomenduojama daryti bent savaitės pertraukas po 2–3 savaičių vartojimo.
Šliaužiančioji šilingė liaudiškoje medicinoje – ką žinojo senoliai
Dar prieš kelis dešimtmečius šliaužiančioji šilingė buvo renkama ne tik grožiui darželyje. Žolininkai ją naudojo kaip pagalbą pavargusiam, „apsunkusiam“ organizmui.
Senoliai ją virdavo pavasarį, kai reikėdavo „pravalyti kraują“ po žiemos. Tikėta, kad ši žolelė padeda atsikratyti susikaupusių šlakų, pagerina limfos tekėjimą ir grąžina jėgas.
Senyvo amžiaus žmonėms, ypač tiems, kurie sunkiai užmigdavo ar pabusdavo naktį, buvo siūloma prieš miegą išgerti silpnos šilingės arbatos. Ji padėdavo nurimti be stipresnių vaistinių augalų, tokių kaip valerijonai ar apyniai.
Po ilgesnio laiko gamtoje, kai oda būdavo įkandama, įbrėžiama ar sudirginama žolių – šilingės nuoviras naudotas plovimui ar kompresams. Ji buvo laikoma „pievų pirmosios pagalbos žole“.
Vaistažolių deriniai su šliaužiančiąją šilinge
Šliaužiančioji šilingė puikiai dera su kitomis švelnaus poveikio žolelėmis – ypač tomis, kurios stiprina nervų sistemą, virškinimą ar padeda valyti organizmą.
Mišiniuose ji subalansuoja stipresnių augalų veikimą.
Deriniai su šliaužiančiąja šilinge:
- Šilingė + melisa – nervų ramybei ir kokybiškam miegui
- Šilingė + dilgėlė – švelniam kraujo ir limfos valymui
- Šilingė + liepžiedžiai – esant lengvam peršalimui
- Šilingė + ramunėlės – jautriam skrandžiui ir žarnynui
- Šilingė + medetka – odos uždegimams ar kompresams
Natūrali parama, kurią verta prisiminti iš naujo
Šliaužiančioji šilingė – tai vienas iš tų augalų, kurie ilgą laiką buvo šešėlyje, bet gali tapti tikru atradimu ieškantiems švelnios ir natūralios paramos organizmui.
Ji ramina, valo, saugo – ir tai daro subtiliai, be šalutinio poveikio, jei vartojama atsakingai.
Šiandien, kai daugelis pavargsta nuo perteklinio stimuliavimo ir stiprių priemonių, šilingės grįžimas į mūsų virtuvės lentynėles ar žolelių stalčių – visai ne atsitiktinumas.
Kartais būtent mažiau žinoma žolelė pasirodo esanti būtent ta, kurios ir reikėjo.
