Ugniažolių raugas – tai viena tų pamirštų gamtos dovanų, apie kurias šnabždasi tik žolininkai ir ilgaamžiai senoliai.
Ilgai laikytas paslaptyje, jis vėl sugrįžta į dėmesio centrą – kaip švelni, bet galinga priemonė, kuri gali palaikyti organizmą net esant rimtiems susirgimams.
Skirtingai nei vaistai ar papildai, ugniažolių raugas veikia lėtai, bet nuosekliai– tarsi tyliai „pertvarkydamas“ tai, kas sutrikę.
Jis ypač vertinamas dėl galimo poveikio virškinimui, kepenims ir net imuninės sistemos atstatymui.
Daugelis tikinčiųjų liaudies medicina mini, kad šis raugas padeda organizmui kovoti su uždegiminiais procesais, o kai kurie net vadina jį „natūraliu ginklu prieš vėžį“.
Nauda sveikatai: kodėl ugniažolių raugas laikomas ypatingu?
Ugniažolių raugas garsėja kaip stipri, tačiau švelni priemonė kūno balansui atkurti.
Nors kai kam gali pasirodyti, kad tai tik dar vieni seni liaudiški vaistai, dauguma šalininkų teigia, kad jo poveikis – tikras, apčiuopiamas ir jaučiamas gana greitai.
Viena svarbiausių jo savybių – detoksikuojantis poveikis. Ugniažolė nuo seno naudojama kaip kepenis valanti žolė, o raugintas jos variantas veikia dar giliau, nes fermentacijos metu susidaro papildomų aktyvių junginių.
Taip pat pastebima, kad reguliarus vartojimas padeda gerinti odos būklę – ypač esant egzemoms ar spuogams.
Liaudies medicina netgi sieja raugą su virusinių ir bakterinių infekcijų mažėjimu, nes jis gali stiprinti organizmo apsaugines funkcijas.
Pagrindiniai ugniažolių raugo privalumai:
- Skatina kepenų veiklą ir tulžies išsiskyrimą
- Padeda valyti kraują nuo toksinų
- Gali slopinti uždegiminius procesus organizme
- Stiprina imunitetą
- Pagerina virškinimą ir žarnyno mikroflorą
- Mažina odos uždegimus ir bėrimus
- Kai kurie žmonės vartoja kaip pagalbinę priemonę nuo vėžinių susirgimų
Be abejo, kiekvieno žmogaus organizmas reaguoja skirtingai, todėl verta klausyti savo kūno ir pradėti nuo mažų kiekių.
Bet būtent tokios senovinės priemonės kartais duoda stulbinančių rezultatų, kai viskas kita atrodo nebeveikia.
Kaip pasigaminti ir vartoti ugniažolių raugą
Fermentacija leidžia sušvelninti augalo kartumą ir sumažinti toksiškumą, tuo pačiu išlaikant jo veikliąsias medžiagas.
Tinkamai pagamintas ugniažolių raugas – tai ne pavienis nuoviras, o gyvas, probiotikais praturtintas gėrimas.
Jei nuspręsite pasigaminti raugą namuose, svarbiausia – neskubėti. Rinkite tik jaunus augalus, dar prieš žydėjimą, ir naudokite švarų, stikliniame inde rūgstantį vandenį be chloro.
1. Pasirinkite tinkamą vietą augalams rinkti. Ugniažolės neturi būti surinktos prie kelių ar miestų – ieškokite jų švariuose pievų pakraščiuose ar sodų užkampiuose.
2. Nuskinkite šviežius, dar nežydinčius ūglius. Geriausia – kai augalas dar minkštas, nes jame mažiau kartumo ir daugiau sultingumo.
3. Smulkiai supjaustykite žolę ir dėkite į švarų stiklainį. Užpildykite stiklainį iki 1/3, nes fermentacijos metu tūris kils.
4. Užpilkite drungnu virintu vandeniu. Galite įberti truputį cukraus arba medaus, kad prasidėtų natūrali fermentacija.
5. Stiklainį uždenkite marlės audiniu ir palikite šiltoje vietoje. Laikykite apie 3–5 dienas, kol skystis įgaus rūgštoką kvapą.
6. Perkoškite ir supilkite į butelį, laikykite šaldytuve. Gėrimą galima vartoti mažais kiekiais – pradžioje po 1 arbatinį šaukštelį per dieną.
Fermentuota ugniažolė veikia švelniau nei nuoviras, bet vis tiek yra stipri – todėl reikėtų laikytis saiko. Ypač atsargiai raugą turėtų vartoti žmonės su kepenų ligomis ar vartojantys vaistus.
Ką sako patirtis apie ugniažolių raugą ir vėžio prevenciją
Liaudies medicina nuo seno sieja ugniažolių raugą su giluminiu organizmo apsivalymu – o tai, daugelio nuomone, tiesiogiai prisideda prie vėžio prevencijos.
Nors tai nėra vaistas ir tikrai neatstoja gydymo, vis daugiau žmonių įtraukia šį gėrimą į savo kasdienius sveikatinimosi ritualus.
Viena iš svarbiausių priežasčių – poveikis kepenims. Kadangi kepenys yra pagrindinis organizmo filtras, jų veiklos stiprinimas laikomas pirmu žingsniu siekiant apsisaugoti nuo lėtinių uždegimų, kurie dažnai susiję su onkologiniais susirgimais.
Ugniažolė skatina tulžies išsiskyrimą, mažina užsistovėjimą ir padeda greičiau pašalinti kenksmingas medžiagas.
Be to, raugas veikia visą virškinimo traktą – palaiko sveiką žarnyno mikroflorą, o tai itin svarbu stipriai imuninei sistemai. O kaip žinoma, stiprus imunitetas – viena iš svarbiausių kūno apsaugų nuo vėžinių ląstelių vystymosi.
Kai kurie žolininkai tiki, kad ugniažolė turi priešnavikinių savybių – ypač vartojama fermentuota.
Nors tokie teiginiai nėra patvirtinti klinikiniais tyrimais, šimtmečius perduodama patirtis rodo, kad šis augalas buvo naudojamas kaip pagalbinė priemonė ne viename sudėtingame gyvenimo etape.
Svarbiausia – naudoti atsakingai, neperlenkti lazdos ir stebėti savo kūno reakciją. Tada raugas gali tapti tikru sąjungininku ne tik švarinant organizmą, bet ir stiprinant atsparumą ilgalaikėms ligoms.
Kada ugniažolių raugas netinka – svarbūs įspėjimai
Nors ugniažolių raugas žavi stipriomis organizmą valančiomis savybėmis, tai nėra gėrimas, kurį galima vartoti bet kam ir bet kada.
Kaip ir kiekviena stipri liaudiška priemonė, jis turi savo ribas – o jos būtinos ne ignoruoti, o gerbti.
Visų pirma, šis raugas netinka nėščioms ir žindančioms moterims. Nors kai kurie augalai gali būti vartojami nėštumo metu, ugniažolė yra per stipri – ji gali veikti ne tik gimdą, bet ir vaisiaus vystymąsi. Be to, jos veikliosios medžiagos išsiskiria ir su pienu.
Negalima jo vartoti ir vaikams – net ir praskiestas raugas jiems per intensyvus.
Maži organizmai į stiprias žoleles reaguoja jautriau nei suaugusieji, todėl reikėtų rinktis švelnesnius variantus, pavyzdžiui, ramunėlių ar medetkų užpilus.
Svarbu atminti – ugniažolė gali sąveikauti su vaistais, ypač kepenis veikiančiais. Tad jei vartojami medikamentai nuo kepenų ligų, širdies, nervų sistemos sutrikimų ar kitų sunkių būklių – būtina pasitarti su gydytoju.
Net jei gėrimas atrodo „tik augalinis“, tai nereiškia, kad jis švelnus ar saugus visiems.
Raugo reikėtų vengti ir tuo atveju, jei organizmas itin nusilpęs, žmogus gydosi po operacijos ar chemoterapijos.
Tokiais atvejais geriau rinktis organizmą tausojančius, šarminančius gėrimus – o prie ugniažolės sugrįžti tik sustiprėjus.
Išvados
Ugniažolių raugas – tai ne tik senas, bet ir stebėtinai aktualus receptas šiandienos pasaulyje, kuriame vis daugiau žmonių ieško natūralių būdų stiprinti organizmą. Jo poveikis – giluminis, veikiantis ne vieną sistemą, o visumą. Ir būtent tai daro jį tokį ypatingą.
Svarbu tai, kad raugas ne maskuoja simptomus, o padeda kūnui atkurti savo vidinį balansą. Jis puikiai tinka detoksikacijai, imuniteto palaikymui, o kai kuriems – ir kaip papildoma atrama sunkių ligų prevencijai.
Tačiau kaip ir su visomis stipriomis priemonėmis – reikia išmanymo, atsakomybės ir saiko. Kai geriama apgalvotai, pasikliaujant ne tik patarimais, bet ir kūno pojūčiais, ugniažolė gali duoti daugiau nei tikėjotės.
