Vos tik pievose pražysta pirmosios vaistinės ramunėlės, laikas veikia mūsų nenaudai – būtent dabar jos turi didžiausią gydomąją galią.
Žolininkai jau seniai pastebėjo, kad ankstyvosios žydinčios ramunėlės yra stipresnės, koncentruotesnės, o jų veikliosios medžiagos – labiau aktyvios nei vėlesniu metu skinamų.
Nors ramunėlės žydi beveik visą vasarą, būtent birželio pradžioje surinktos jos skleidžia intensyviausią kvapą, turi daugiau eterinių aliejų ir stipresnį priešuždegiminį poveikį.
Todėl šiuo metu surinkta žaliava ne tik tinkamesnė arbatoms, bet ir efektyvesnė kompresams, nuovirams, inhaliacijoms.
Vaistinės ramunėlės auga tiek natūraliai pievose, tiek yra auginamos soduose – ir abi tinka naudojimui, jei tik skinamos sausu oru, vos prasiskleidus žiedams.
Pirmosios ramunėlės – stipresnės už vėlyvąsias
Ne visos vaistinės ramunėlės veikia vienodai. Anksčiausiai žydėti pradėjusios sukaupia daugiausiai veikliųjų medžiagų, nes joms dar neteko patirti sausros, karščio ar kenkėjų spaudimo.
Tokie augalai stipresni, nes auga dar šviežioje, drėgnoje dirvoje, o jų cheminė sudėtis – natūraliai koncentruota.
Eteriniai aliejai, kurių pagrindinis komponentas yra chamazulenas, būtent birželio pradžioje būna gausiausi.
Tai medžiaga, atsakinga už ramunėlių priešuždegiminį, raminamąjį ir antiseptinį poveikį. Kuo žiedas jaunesnis ir švaresnis – tuo jis vertingesnis gydomuoju požiūriu.
Be to, pirmosios ramunėlės žydi lėčiau ir gausiau – tai reiškia, kad jų žiedai išsiskleidžia stipresni, nepažeisti lietaus ar karštų dienų.
Surinkta tokia žaliava geriau laikosi, ilgiau išlieka kvapi ir stipresnė net ir džiovinta.
Vaistinės ramunėlės – nauda sveikatai, kuri išliko per šimtmečius
Dar nuo senų laikų vaistinės ramunėlės buvo vienas dažniausiai vartojamų augalų gydymui namuose. Nors atrodo paprastos, jų poveikis organizmui – daugialypis ir švelniai veiksmingas.
Šviežiai surinktos ramunėlės veikia ne tik raminančiai, bet ir stiprina imunitetą, gerina virškinimą, mažina uždegimus. Tai vienas iš tų augalų, kurio nauda pasireiškia švelniai, bet nuosekliai – ir tinka beveik visiems, net vaikams.
Naudos sveikatai:
- Malšina pilvo pūtimą ir spazmus
- Ramina nervų sistemą, padeda užmigti
- Mažina gerklės, dantenų ir kvėpavimo takų uždegimus
- Skatina odos gijimą – tinka žaizdelėms ir nudegimams
- Veikia antiseptiškai – naudinga skalavimams ir kompresams
- Reguliuoja menstruacinį ciklą, mažina spazmus
- Gerina virškinimą ir mažina rūgštingumą
- Tinka vaikams – nuo pilvuko skausmų iki dantų dygimo diskomforto
Ši vaistažolė tokia universali, kad dažnai vadinama „pirmosios pagalbos augalu“. Ji tinka naudoti tiek išoriškai, tiek vidiniam vartojimui – svarbu tik žinoti, kaip paruošti, kad poveikis būtų maksimalus.
Ką galima daryti su šviežiomis vaistinėmis ramunėlėmis
Vos tik parsinešus šviežių vaistinių ramunėlių, jų kvapas ir spalva jau primena apie naudingumą – nereikia net džiovinti, kad pradėtum naudoti.
Pirmiausia verta pasiruošti paprastą, bet labai veiksmingą arbatą – ji puikiai ramina, malšina spazmus ir padeda virškinimui.
Taip pat švieži žiedai puikiai tinka šiltam kompresui ar voniai. Užplikytos ramunėlės kartu su nuoviru gali būti naudojamos pavargusioms akims, rankoms ar odai su sudirgimais.
Tokia priemonė itin mėgstama vasarą, kai saulė ir vėjas sausina odą.
Ramunėlių nuoviras tinka ir plaukų skalavimui – jis suteikia švelnumo, blizgesio ir gali net šiek tiek pašviesinti šviesius plaukus.
Tuo tarpu švieži žiedai, sumaišyti su medumi ar kefyru, naudojami kaip greita kaukė jautriai ar pavargusiai veido odai.
Nereikia pamiršti – šviežios vaistinės ramunėlės laikomos ne ilgiau kaip 1–2 dienas, tad jas verta panaudoti greitai arba iškart džiovinti pavėsyje, kad išsaugotum jų gydomąją galią.
Tinkamai džiovinamos ramunėlės išlaiko visą savo galią
Kad vaistinės ramunėlės neprarastų savo veikliųjų medžiagų, jas svarbu džiovinti vos surinkus. Laukti neverta – kuo ilgiau jos guli šviežios, tuo daugiau naudingų junginių praranda.
Skinti reikėtų tik sausą ir saulėtą dieną, kai rasa jau nudžiūvusi. Geriausia – ryte, kai žiedai ką tik išsiskleidę, bet dar neperkaisti.
Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje. Nereikėtų jų dėti tiesiai ant laikraščio – geriau rinktis medvilninį audinį ar specialų džiovinimo rėmą.
Žiedai išdžiūsta per 4–7 dienas, priklausomai nuo oro. Jie neturėtų trupėti rankose, bet ir neturi būti drėgni. Kvapas išlieka intensyvus – tai ženklas, kad kokybė gera.
Laikyti džiovintas ramunėles reikia sandariuose, nepermatomuose induose. Vieta – vėsi, sausa, be tiesioginės saulės šviesos.
Tinkamai išdžiovintos vaistinės ramunėlės tinka vartoti net iki metų. Vėliau jų kvapas ir poveikis silpsta, tad atsargas verta atnaujinti kas sezoną.
Pirmosios ramunėlės – vertingiausios, jei spėjate laiku
Pavasario pabaiga ir birželio pradžia – tai metas, kai gamta dovanoja stipriausias ramunėles. Skinti jų neverta laukti – būtent dabar jos kupinos veikliųjų medžiagų, kvapnios ir gydančios.
Tinkamai surinkus ir džiovinant galima pasiruošti ne tik atsargas žiemai, bet ir pasinaudoti šviežių žiedų galia jau dabar – arbatoms, kompresams, grožio ritualams.
Vertingiausia tai, kad vaistinės ramunėlės – lengvai prieinamos ir tinkamos visai šeimai. Laiku pastebėtos, jos tampa natūraliu sąjungininku sveikatai visiems metams.
