Romanesco yra daržovė, kuri traukia akį savo išvaizda, bet įtikina skoniu. Ji turi lengvą riešutinį poskonį, traškią struktūrą ir kepant tampa dar sodresnė. Dėl to romanesco kepimas yra vienas iš paprasčiausių ir skaniausių būdų jam paruošti. Į orkaitę jis keliauja vos su keliais prieskoniais, o rezultatas lengvai pralenkia ir brokolį, ir žiedinį kopūstą.
Romanesco struktūra leidžia karščiui pasiskirstyti tolygiai. Kiekvienas žiedynas apskrunda plonai, o minkštumas išlieka tik viduje. Būtent dėl šios priežasties jis tampa puikiu garnyru prie vištienos, žuvies ar net makaronų. Ir viskas pasiekiama be sudėtingų žingsnių.
Kaip paruošti romanesco, kad jo skonis išliktų toks, kokį sukuria orkaitė
Pirmiausia svarbu jį supjaustyti taip, kad visi gabaliukai būtų vienodo dydžio. Tai padeda išlaikyti tolygų kepimą ir išvengti situacijos, kai vieni žiedynai jau minkšti, o kiti dar kieti. Minkšta šerdis leidžia rankomis lengvai atskirti žiedynus, todėl nereikia daug pjauti ar vargti su forma.
Kepimui pakanka vos kelių dalykų: alyvuogių aliejaus, druskos ir juodųjų pipirų. Tai trys pagrindiniai akcentai, išryškinantys natūralų daržovės skonį. Jei norisi ryškesnės natos, galima įberti šiek tiek česnako, aitriųjų paprikų dribsnių ar šlakelį citrinos sulčių prieš pašaunant į orkaitę. Svarbu neperkrauti prieskoniais, nes romanesco turi subtilų skonį, kuris lengvai pranyksta tarp ryškesnių ingredientų.
Aliejus padeda žiedynams apskrusti ir suteikia švelnų traškumą. Užtenka lengvai apvolioti, kad visi gabaliukai gautų po kelis lašus. Per daug aliejaus nereikia — romanesco nėra tokia sausa daržovė kaip baklažanas, tad viskas susigeria tolygiai.
Kepimas orkaitėje išryškina romanesco riešutinį skonį
Orkaitę geriausia įkaitinti iki aukštesnės temperatūros. Tada žiedynai apskrunda greičiau ir išlaiko tekstūrą. Kepant apie dvidešimt minučių, romanesco tampa švelniai minkštas, bet viduje dar lengvai tvirtas. Tai balansas, dėl kurio jis tokio gero skonio.
Prieš ištraukiant iš orkaitės galima užbarstyti tarkuoto kietojo sūrio. Jis tirpsta tik paviršiuje ir suteikia dar vieną sluoksnį skonio. Toks romanesco kepimas tinka tiek kasdieniams pietums, tiek savaitgalio vakarienei. Jis atrodo įspūdingai, nors gamyba paprasta ir greita.
Jei norisi ryškesnio aromato, labai tinka čiobreliai ar rozmarinas. Juos geriausia berti vos keliomis šakelėmis, nes ryškūs aromatai gali prislopinti romanesco natūralų riešutinį poskonį. Saikingas kiekis palieka žolę kaip foną, o ne dominuojantį akcentą.
Su kuo derinti keptą romanesco, kad skonis būtų pilnas
Ši daržovė dera su daugybe patiekalų, nes turi švelnų, neutralesnį skonių spektrą. Ji puikiai tinka prie vištienos, žuvies, orkaitėje keptos lašišos arba lengvų makaronų. Taip pat galima įmaišyti prie kuskuso ar ryžių, kurie sugeria nuo daržovės nukritusį aliejų ir prieskonius.
Jei romanesco norisi naudoti dar sočiau, jis labai tinka ir salotose. Atvėsęs išlaiko formą, todėl neužmirksta ir nesubyra. Sumaišytas su pupelėmis, salotomis ar svirnelių mišiniu tampa puikiu vegetarišku variantu.
Likusias porcijas galima panaudoti kitą dieną. Nors traškumas sumažėja, skonis tampa švelnesnis ir tinka prie kiaušinių, sumuštinių ar karštų dubenėlių. Į šaldytuvą verta dėti tik atvėsusį romanesco, kad nesusidarytų kondensatas.
Išvada
Romanesco turi natūralų skonį, kurio nereikia daug keisti. Jis atsiskleidžia tik tada, kai paruošimas paprastas, o prieskoniai naudojami saikingai. Būtent todėl romanesco kepimas yra geriausias būdas leisti daržovei kalbėti pačiai. Kiekvienas žiedynas apskrunda taip, kad burnoje atsiveria riešutinis poskonis ir lengvas traškumas.
Išbandžius vieną kartą, dažnai norisi kepti dar ir dar. Romanesco tampa panašus į klasikinį brokolį, tik švelnesnis ir ryškesnis. Tai patiekalas, kuris tinka kiekvienai dienai ir kurį galima sukurti vos per kelias minutes.