Žiema dažnai atima galimybę skinti ką nors šviežio tiesiai nuo augalo. Tačiau žalias svogūnas ant palangės keičia tą jausmą iš esmės. Jis auga greitai, nereikalauja daug vietos ir leidžia bet kada nusikirpti šviežių laiškų maistui.
Dar viena gera pusė – nereikia jokios sodininkystės patirties. Užtenka šviesos, šiek tiek drėgmės ir kantrybės pirmąsias dienas.
Kodėl žalias svogūnas puikiai auga namuose
Žalias svogūnas priklauso augalams, kurie natūraliai prisitaikę prie vėsesnio klimato. Jam nereikia didelio vazono ar gilaus dirvožemio, nes pagrindinė augalo dalis auga į viršų, o ne į šonus.
Augalo biologija leidžia kelis kartus atželti po nupjovimo. Tai reiškia, kad vienas pasodinimas gali džiuginti ne vieną savaitę. Dėl šios savybės jis ypač tinkamas auginti ant palangės žiemos metu.
Nuo ko pradėti sodinimą ant palangės
Yra keli būdai, kaip pradėti auginti žalią svogūną. Galima rinktis sėklas, mažas svogūnėles arba net likučius nuo pirktų svogūnų. Pastarasis variantas dažnai patraukliausias pradedantiesiems.
Svarbu pasirinkti indą su drenažo skylėmis. Vandens perteklius turi laisvai nutekėti, kitaip šaknys greitai pradeda pūti. Dirvožemis turi būti lengvas, purus ir greitai praleidžiantis drėgmę.
Sodinimas į žemę be sudėtingų taisyklių
Jeigu sodinama iš sėklų, jos įspaudžiamos negiliai. Pakanka pusės centimetro. Žemė palaikoma drėgna, bet ne šlapia. Daigai pasirodo ne iš karto, tad kantrybė čia labai praverčia.
Sodinant svogūnėlius ar įsišaknijusius galiukus, jie įleidžiami į žemę keliais centimetrais. Šaknys turi jaustis stabiliai, bet pati galvutė neturi būti visiškai užkasta. Tokiu būdu augalas greičiau pradeda leisti laiškus.
Šviesa lemia viską
Auginant žiemą, šviesa tampa lemiamu veiksniu. Geriausiai tinka palangė, orientuota į pietus arba vakarus. Žalias svogūnas mėgsta ryškią, bet ne kaitrią šviesą.
Jeigu laiškai ima temptis, tampa blyškūs ar labai ploni, tai aiškus signalas, kad šviesos per mažai. Tokiu atveju verta pasukti vazoną ar net pasitelkti augalams skirtą lempą. Pakanka 6–8 valandų gero apšvietimo per dieną.
Laistymas ir tręšimas be klaidų
Žalias svogūnas nemėgsta kraštutinumų. Žemė neturi išdžiūti iki kietumo, bet ir stovintis vanduo jam kenkia. Laistoma tada, kai viršutinis sluoksnis pradeda sausėti.
Jeigu naudojamos trąšos, jos turi būti švelnios ir organinės. Azotas skatina lapų augimą, todėl jis ypač naudingas. Cheminių mišinių geriau vengti, ypač kai svogūnai auginami tiesiai maistui.
Derliaus nuėmimas skatina augimą
Kai laiškai pasiekia maždaug 15–20 centimetrų aukštį, juos jau galima kirpti. Tai daryti verta aštriomis žirklėmis, kad pjūvis būtų švarus.
Pjaunama ne prie pat pagrindo. Paliekami keli centimetrai, kad augalas galėtų atželti. Toks kirpimas ne tik leidžia nuolat turėti šviežių laiškų, bet ir palaiko tvarkingą augalo formą.
Žalio svogūno atginimas iš likučių
Vienas paprasčiausių būdų – auginti iš virtuvės likučių. Baltieji galiukai su šaknimis statomi į stiklinę su vandeniu taip, kad apsemtų tik šaknis.
Indas laikomas šviesioje vietoje, o vanduo keičiamas kas kelias dienas. Netrukus pasirodo nauji laiškai. Vėliau tokį svogūną galima perkelti į žemę, kad augimas būtų stabilesnis ir ilgesnis.
Išvada
Žalias svogūnas ant palangės suteikia galimybę turėti šviežių žalumynų net žiemą. Jam nereikia sudėtingos priežiūros, o rezultatas pasirodo greitai. Šviesa, saikingas laistymas ir reguliarus kirpimas leidžia ilgai džiaugtis derliumi tiesiog namuose.