Figlapių moliūgo auginimas gali sudominti tuos, kurie darže ieško neįprastų ir retai sutinkamų augalų. Šis moliūginių šeimai priklausantis augalas išsiskiria ne tik į arbūzą panašiais vaisiais, bet ir neįprastai ilgais, vešliais ūgliais.
Botaniškai tai yra Cucurbita ficifolia rūšis. Augalas dar vadinamas čilakajotu, septynmečiu arba Malabaro moliūgu. Jo vaisiai valgomi, o juose esančios tamsios sėklos yra viena iš priežasčių, dėl kurių ši daržovė sudomina augintojus.
Neįprasta moliūgo išvaizda
Figlapių moliūgas gali būti apvalus arba pailgas, todėl iš pirmo žvilgsnio jį nesunku supainioti su arbūzu. Jo žievė lygi, kieta, nuo šviesiai žalios iki tamsiai žalios spalvos. Paviršiuje matyti kreminės dėmės ir retos juostos, išsidėsčiusios per visą vaisių.
Vaisių dydis gali būti įvairus. Vidutiniškai vienas moliūgas sveria apie 9 kilogramus ir turi maždaug dvi stiklines sėklų. Pailgi vaisiai gali siekti nuo 15 iki 50 centimetrų.
Dar labiau stebina pats augalas. Jo stiebai dažnai šliaužia žeme, tačiau gali būti auginami ir ant atramų. Iš vienos sėklos per vieną sezoną ūgliai gali ištįsti iki 25 metrų, todėl šiam moliūgui reikia nemažai vietos.
Kokių sąlygų reikia auginant
Figlapių moliūgo auginimas panašus į įprastų moliūgų priežiūrą. Augalui reikalinga saulėta vieta, reguliarus laistymas ir pakankamai erdvės šoniniams ūgliams. Jį galima leisti augti palei žemę arba nukreipti ant tvirtos atramos.
Šis moliūgas nėra atsparus šalčiui, tačiau tinkamomis sąlygomis gali būti auginamas ir vidutinio klimato regionuose. Svarbiausia, kad vegetacijos laikotarpis būtų pakankamai ilgas. Geriausiai augalas jaučiasi tuomet, kai dienos temperatūra laikosi maždaug nuo 15 iki 21 laipsnio šilumos, nors jis gali pakelti ir platesnį temperatūros diapazoną.
Jauniems augalams verta parinkti nuo šaltų vėjų apsaugotą vietą. Kaip ir kitoms moliūginėms daržovėms, šiam augalui naudinga derlinga dirva bei pakankamas drėgmės kiekis. Dėl galingo augimo prieš sodinant reikėtų įvertinti, ar jis neužgoš kitų daržovių.
Įdomi alternatyva įprastiems moliūgams
Ši rūšis vertinama ne tik dėl vaisių, bet ir dėl atsparumo. Ji gali būti atsparesnė kai kurioms ligoms nei dalis įprastų moliūgų, todėl kartais naudojama kaip poskiepis kitoms moliūginėms kultūroms.
Augalo kilmė siejama su Centrine Amerika, tačiau tikslus jo atsiradimo centras nėra visiškai aiškus. Dėl vaisių gebėjimo ilgai išsilaikyti čilakajotas išplito įvairiuose pasaulio regionuose. Šiandien jis auginamas Centrinėje Meksikoje, Centrinėje Amerikoje, Andų aukštikalnėse ir centrinėje Čilės dalyje.
Kodėl verta išbandyti šį augalą
Figlapių moliūgo auginimas gali būti įdomus eksperimentas sodininkams, norintiems išmėginti retesnę kultūrą. Jis nereikalauja visiškai kitokios priežiūros nei kiti moliūgai, tačiau užaugęs nustebina tiek vaisių išvaizda, tiek įspūdingu augumu.
Renkantis šį augalą svarbiausia numatyti pakankamai vietos, pasirūpinti saule ir nepamiršti, kad šalnų jis netoleruoja. Tinkamai parinktoje vietoje čilakajotas gali tapti ne tik valgomu derliumi, bet ir išskirtiniu daržo akcentu.