Organizmas neretai apie sutrikimus praneša dar iki atsirandant stipriam skausmui ar kitiems akivaizdiems simptomams. Keisti organizmo signalai gali būti visiškai nepavojingi, tačiau ilgai trunkantys ar pasikartojantys pokyčiai verti dėmesio.
Pavienis požymis savaime neleidžia nustatyti ligos, nes panašius pokyčius gali sukelti mityba, vaistai, stresas, infekcijos ar skysčių trūkumas. Vis dėlto kai kuriuos simptomus verta aptarti su šeimos gydytoju.
Nagų ir delnų pokyčiai
Nagų spalvos ar struktūros pasikeitimai kartais siejami su geležies trūkumu, mažakraujyste ar kitais sveikatos sutrikimais. Įdubimai, ryškūs grioveliai, neįprastas baltumas ar sustorėjimas ne visada reiškia sisteminę ligą, tačiau jų nereikėtų vertinti vien kaip kosmetinės problemos. Daugiau apie galimas nagų pokyčių priežastis pateikiama medicinos informacijoje apie nagų pakitimus.
Nuolat paraudę ir šilti delnai gali atsirasti dėl karščio, trinties, odos ligų ar hormoninių pokyčių. Retesniais atvejais toks požymis būna susijęs su kepenų veiklos sutrikimais. Jei paraudimas išlieka be aiškios priežasties, gydytojas gali rekomenduoti kraujo tyrimus ir kitą ištyrimą.
Burna gali parodyti daugiau nei tik troškulį
Nuolatinis troškulys ir burnos džiūvimas dažnai atsiranda dėl dehidratacijos, sūraus maisto, alkoholio, kofeino ar kvėpavimo per burną. Tačiau kartu su dažnesniu šlapinimusi, nuovargiu ar neplanuotu svorio kritimu tai gali būti ir padidėjusio gliukozės kiekio požymis. Nacionalinė sveikatos tarnyba pataria kreiptis į gydytoją, jei stiprus troškulys nepraeina kelias dienas.
Neįprastai lygus, ryškiai raudonas ar blizgantis liežuvis kartais siejamas su geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumu. Baltos apnašos gali atsirasti dėl burnos sausumo, grybelinės infekcijos, rūkymo ar prastesnės burnos higienos. Jei pokytis nepraeina, skauda ar trukdo valgyti, reikėtų kreiptis į gydytoją arba odontologą.
Nuolatinis kartus ar rūgštus skonis burnoje gali būti susijęs su refliuksu, burnos ertmės problemomis, vaistais, nosies užgulimu ar skysčių stygiumi. Rūgštus skonis dažnai juntamas tada, kai skrandžio turinys pakyla į stemplę, o kartumas gali pasireikšti ir esant tulžies refliuksui. Apie tokį simptomą daugiau aiškinama medicininėje informacijoje apie tulžies refliuksą.
Plaukai ir raumenys taip pat siunčia signalus
Sausi, lūžinėjantys plaukai ir retėjantys antakiai gali būti susiję su skydliaukės veiklos pokyčiais, maistinių medžiagų trūkumu, stresu ar odos ligomis. Vien tik antakių retėjimas nepatvirtina hipotirozės, tačiau kartu su šalčio netoleravimu, mieguistumu, svorio pokyčiais ar sausa oda šį požymį verta paminėti gydytojui.
Dažnas blauzdų ar pėdų mėšlungis vakare kartais atsiranda po fizinio krūvio, dėl skysčių trūkumo ar tam tikrų vaistų. Priežastis gali būti ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, tačiau aklai vartoti magnio ar kalio papildų nereikėtų. Jei mėšlungis kartojasi, trukdo miegoti arba jį lydi tinimas, silpnumas ar vaikščiojimo sunkumai, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Pokyčiai aplink akis
Gelsvos plokštelės ant vokų ar akių kampučiuose, vadinamos ksanteliazmomis, susidaro dėl riebalinių medžiagų sankaupų odoje. Jos gali būti susijusios su padidėjusiu cholesterolio kiekiu, nors pasitaiko ir esant normaliems kraujo tyrimų rezultatams. Pastebėjus tokį darinį verta pasitikrinti lipidogramą ir kitus širdies bei kraujagyslių rizikos veiksnius.
Kada verta kreiptis pagalbos?
Keisti organizmo signalai neturėtų tapti priežastimi savarankiškai diagnozuoti ligą ar pradėti vartoti papildus. Jei požymis išlieka, stiprėja arba atsiranda keli simptomai vienu metu, verta kreiptis į šeimos gydytoją.
- Gydytojas gali paskirti bendrą kraujo tyrimą
- Gali būti įvertintas gliukozės ir cholesterolio kiekis
- Prireikus tikrinama skydliaukės veikla ir geležies atsargos
- Atsižvelgiama į vartojamus vaistus, mitybą ir gretutines ligas
Svarbiausia vertinti ne vieną kūno pokytį atskirai, o jo trukmę, pasikartojimą ir ryšį su kitais simptomais. Būtent toks požiūris padeda laiku pastebėti sveikatos problemas, bet kartu išvengti nereikalingo nerimo.