Rudenį, kai lysvės ištuštėja, komposto krūva tampa viena svarbiausių sodo vietų. Į ją keliauja nupjauta žolė, lapai, daržovių likučiai ir virtuvės atliekos, tačiau vien sukrauti viską į vieną vietą nepakanka. Komposto klaidos sode dažnai išryškėja tik po kelių mėnesių, kai krūva pradeda skleisti rūgštų kvapą, sušlampa arba beveik nebesuyra.
Kompostavimo problemos dažniausiai kyla dėl netinkamo drėgmės, oro ir skirtingų medžiagų balanso. Kai kurios klaidos atrodo visai nereikšmingos, tačiau ilgainiui gali sustabdyti natūralų irimo procesą.
1. Į kompostą keliauja vien žaliosios atliekos
Nupjauta žolė, šviežia piktžolių masė, daržovių lapai ir virtuvės likučiai yra tinkami kompostui, tačiau jų negalima krauti storais sluoksniais vienus ant kitų. Tokia masė greitai susispaudžia, sulaiko daug vandens ir prastai praleidžia orą.
Kai krūvoje ima trūkti deguonies, aerobinius mikroorganizmus pakeičia kiti procesai. Tuomet gali atsirasti rūgštus ar puvėsius primenantis kvapas, o medžiagos pradeda irti daug lėčiau.
Žaliąsias atliekas verta maišyti su sausesnėmis ir stambesnėmis medžiagomis. Tam tinka nukritę lapai, šiaudai, smulkios šakelės, neblizgus suplėšytas kartonas ar kita sausa augalinė medžiaga.
2. Krūva paliekama be jokios apsaugos nuo lietaus
Komposto krūva neturėtų būti visiškai atvira, ypač jei dirvožemis prastai sugeria vandenį. Ilgesni lietūs gali ją permerkti, o vanduo užpildo tarpus tarp dalelių. Tada orui tampa sunku patekti į vidų ir irimas sulėtėja.
Per drėgnas kompostas dažnai tampa sunkus, gleivėtas ir pradeda lipti prie šakių. Tokiu atveju į krūvą reikėtų įmaišyti sausų lapų, šiaudų ar suplėšyto kartono. Paprasta stoginė ar pralaidus dangtis padeda sumažinti perteklinę drėgmę, tačiau krūva neturėtų būti visiškai užsandarinta.
3. Nesudaromas pakankamas oro tarpas
Kompostui reikia ne tik vandens, bet ir oro. Jei atliekos stipriai suspaustos arba sukrautos labai smulkiai, krūva gali pradėti kaisti netolygiai, o kai kurios jos vietos liks šlapios ir beveik nejudės.
Kompostą naudinga kartkartėmis permaišyti šakėmis. Tai padeda įleisti oro į gilesnius sluoksnius ir paskirstyti drėgmę. Ypač svarbu pajudinti vietas, kurios atrodo susispaudusios ar sulipusios į vientisą masę.
4. Dideli augalų likučiai sumetami nepjaustyti
Stambūs moliūgų, cukinijų ar kitų daržovių gabalai suyra lėčiau nei smulkesnės atliekos. Jie gali užimti daug vietos, sulaikyti drėgmę ir trukdyti tolygiai maišyti krūvą.
Prieš dedant didesnius likučius verta juos sukapoti kastuvu ar susmulkinti kitu patogiu būdu. Kuo didesnis atliekų paviršius, tuo lengviau mikroorganizmams jas skaidyti.
5. Šviežios virtuvės atliekos paliekamos paviršiuje
Maisto likučiai ir kitos drėgnos atliekos neturėtų ilgai gulėti viršutiniame sluoksnyje. Jos gali privilioti muses ir kitus vabzdžius, ypač šiltuoju metų laiku.
Tokias atliekas geriau užberti lapais, žemėmis arba plonu sausesnės komposto medžiagos sluoksniu. Tai padeda sumažinti kvapą ir apsaugo paviršių nuo vabzdžių.
Komposto klaidos sode dažniausiai ištaisomos be sudėtingų priemonių. Pakanka derinti žaliąsias ir sausas atliekas, stebėti drėgmę, užtikrinti oro patekimą ir nepamiršti reguliariai permaišyti krūvą.