Raudonmėsiai obelų veislės vis dažniau atsiduria sodininkų akiratyje. Jų vaisiai įdomūs ne vien dėl ryškios išvaizdos. Kai kurios veislės pasižymi saldžiu skoniu, malonia rūgštele, traškumu ar net gebėjimu ilgai išsilaikyti. Tarp tokių naujesnių pasirinkimų minima ir Baya Marisa, kurios minkštimas beveik visas nusidažo sodriai raudona spalva.
Neįprastų obelų pasirinkimas pastaraisiais metais plečiasi. Be Baya Marisa, sodininkai gali domėtis tokiomis veislėmis kaip Honeycrisp, Crimson Crisp ar Modi. Vis dėlto prieš perkant svarbu atsižvelgti ne tik į gražų veislės aprašymą, bet ir į medžio augumą, atsparumą ligoms bei tinkamumą konkrečioms sąlygoms.
Baya Marisa išsiskiria beveik visiškai raudonu minkštimu
Baya Marisa, dar žinoma selekciniu pavadinimu Bay 3484, priskiriama prie desertinių obuolių veislių. Jos vaisiai dažniausiai būna vidutinio arba didesnio dydžio ir sveria apie 190 gramų. Išorėje obuoliai yra tamsiai raudoni, tačiau tikrasis išskirtinumas atsiskleidžia juos perpjovus.
Vaisiaus minkštimas taip pat būna sodriai raudonas ir beveik vientisos spalvos. Skonis saldus, tačiau jame juntama lengva rūgštelė, todėl obuoliai neatrodo pernelyg saldūs ar prėski. Iš jų galima spausti sultis, virti drebučius, džiovinti traškučius arba naudoti kepiniams. Supjaustyti griežinėliais jie atrodo įspūdingai ir gali tapti dekoratyvia desertų dalimi.
Ką verta žinoti apie vaisių laikymą
Baya Marisa derlius paprastai sunoksta kiek vėliau nei ankstyvųjų veislių obuoliai. Tikslus laikas priklauso nuo auginimo regiono ir sezono sąlygų. Tinkamai laikomi vaisiai šaldytuve, esant maždaug 4-5 laipsniams šilumos, gali išsilaikyti iki gruodžio pradžios.
Specializuotose saugyklose, kuriose galima tiksliau reguliuoti temperatūrą ir drėgmę, obuoliai gali būti laikomi ilgiau, kai kuriais atvejais iki sausio. Vis dėlto namų sąlygomis svarbu reguliariai patikrinti vaisius ir pašalinti pradėjusius gesti obuolius.
Medis nėra koloninis, nors taip kartais vadinamas
Perkant Baya Marisa sodinuką verta atkreipti dėmesį į medžio formą. Kai kurie pardavėjai šią veislę klaidingai pristato kaip koloninę, tačiau natūraliai koloninės lajos ji nesudaro. Galutinį medžio aukštį daugiausia lemia poskiepis.
Medis gali būti vidutinio arba stipraus augumo. Žydi anksti, žiedai yra rausvi, o pati veislė gali būti tinkama kitoms obelims apdulkinti. Kad vaisiai nesmulkėtų, reikalingas užuomazgų normavimas, ypač tais metais, kai jų susiformuoja labai daug.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis sodinuką
Raudonmėsiai obelų veislės ne visada vienodai tinka kiekvienam sodui. Baya Marisa laikoma vidutiniškai jautria paršui, todėl drėgnesniais metais gali prireikti profilaktinės augalų priežiūros. Veislė taip pat gali būti jautresnė bakteriniam nudegimui, tad svarbu parinkti gerai vėdinamą vietą ir neperlaistyti medžio.
- Patikrinkite, ar ant sodinuko aiškiai nurodytas veislės pavadinimas
- Pasidomėkite, ant kokio poskiepio medis įskiepytas
- Įvertinkite, ar sode pakaks vietos vidutinio arba stipraus augumo obeliai
- Pasirūpinkite kita tinkamu metu žydinčia obelimi apdulkinimui
- Nepirkite sodinuko vien dėl neįprastos vaisių spalvos
Raudonmėsiai obelų veislės gali tapti įdomiu sodo papildymu tiems, kurie ieško ne kasdien matomų vaisių. Tačiau prieš sodinant verta įvertinti ne tik obuolių išvaizdą ir skonį, bet ir medžio priežiūros poreikius, atsparumą ligoms bei realias laikymo sąlygas.