Atrodo, kad trumpi vaizdo įrašai padeda atsipalaiduoti vos kelioms minutėms. Tačiau viena peržiūra greitai virsta kita, o pažvelgus į laikrodį paaiškėja, kad vakaras prabėgo naršant telefone. Po tokio poilsio kai kuriems žmonėms tampa sunkiau susikaupti, skaityti ar imtis veiklos, kuri reikalauja daugiau kantrybės.
Internete tokia būsena kartais vadinama „smegenų puviniu“ arba anglišku terminu brain rot. Tai nėra medicininė diagnozė, o populiarus apibūdinimas, kai žmogus po ilgo naršymo jaučiasi išsiblaškęs, pavargęs ir vis grįžta prie ekrano. Vis dėlto mokslininkai vis dažniau nagrinėja, kaip nuolatinis trumpų klipų srautas veikia dėmesį, savikontrolę ir atmintį.
Ką parodė didelė tyrimų apžvalga
2025 metais psichologai apibendrino 71 tyrimo duomenis, kuriuose dalyvavo 98 299 žmonės. Rezultatai parodė, kad intensyvesnis trumpų vaizdo įrašų žiūrėjimas buvo susijęs su prastesniu dėmesiu ir silpnesne vadinamąja vykdomąja kontrole. Ši smegenų funkcija padeda sustoti, atsispirti impulsui ir sąmoningai pasirinkti, ką daryti toliau.
Ryšys tarp vaizdo įrašų vartojimo ir dėmesio siekė -0,38, o tarp vartojimo ir impulsų kontrolės -0,41. Šie skaičiai nereiškia, kad žmogaus dėmesys sumažėja 38 ar 41 procentu. Koreliacijos koeficientas tik parodo, kaip glaudžiai du reiškiniai kinta kartu. Psichologijoje toks ryšys laikomas vidutinio stiprumo.
Taip pat svarbu, kad dauguma į apžvalgą įtrauktų tyrimų buvo atlikti vienu metu. Tyrėjai dalyvius apklausė arba patikrino vieną kartą, todėl iš jų negalima tiksliai pasakyti, kas yra priežastis, o kas pasekmė. Gali būti, kad ilgas naršymas silpnina gebėjimą susikaupti, tačiau gali būti ir taip, kad sunkiau susikaupiantys ar nuolat nerimaujantys žmonės dažniau renkasi greito atlygio suteikiantį turinį.
Kodėl norisi žiūrėti dar vieną klipą
Trumpų vaizdo įrašų platformos veikia ne vien dėl paties turinio. Jų algoritmai stengiasi parinkti medžiagą pagal konkretaus žmogaus elgesį. Kuo ilgiau žiūrimas vienas vaizdas, kuo dažniau prie jo grįžtama ar paspaudžiama patiktuko piktograma, tuo tiksliau formuojamas tolesnis srautas.
2021 metais atliktame smegenų veiklos tyrime studentams buvo rodomi dviejų rūšių klipai. Vieni buvo pritaikyti konkrečiam vartotojui, kiti sudaryti bendresniu principu. Asmeniškai parinkti vaizdo įrašai labiau suaktyvino smegenų sritis, siejamas su pasyviu minčių klajojimu ir atlygio sistema.
Tai gali paaiškinti, kodėl srautas taip lengvai įtraukia. Kiekvienas naujas klipas pasirodo beveik iš karto, o jo trukmė per maža, kad spėtumėte prarasti susidomėjimą. Nereikia rinktis filmo, skaityti ilgo teksto ar įsipareigoti vienai veiklai. Užtenka perbraukti ekraną ir gauti naują stimulą.
Ilgalaikis poveikis dar nėra aiškus
Mokslininkai kol kas atsargiai vertina teiginius, kad trumpi vaizdo įrašai negrįžtamai „gadina“ smegenis. Ilgalaikių duomenų vis dar trūksta, o tyrimai nevienodi. Be to, žmonių įpročiai, miego trukmė, nerimo lygis ir kasdienis krūvis gali turėti įtakos tiek naršymo laikui, tiek gebėjimui susikaupti.
Vis dėlto tyrimų rezultatai leidžia atkreipti dėmesį į pasikartojantį modelį. Jei po ilgo naršymo sunku perskaityti kelis puslapius, užbaigti pradėtą darbą ar padėti telefoną į šalį, problema gali būti ne vien valios trūkumas. Nuolatinis greitų stimulų srautas gali įtvirtinti įprotį nuolat ieškoti naujo dirgiklio.
Praktiškiausia stebėti ne vien ekrano laiką, bet ir savijautą po jo. Jei trumpų klipų peržiūra trukdo miegui, darbui, mokslams ar įprastam poilsiui, verta sąmoningai daryti pertraukas ir dalį laisvo laiko skirti veiklai, kuriai reikia ilgesnio dėmesio. Tai gali būti knyga, pasivaikščiojimas, pokalbis ar bet kuri užduotis, kurios neįmanoma atlikti vienu perbraukimu per ekraną.