Kambario šildymas žiemą gali kainuoti labai skirtingai, priklausomai nuo pasirinkto prietaiso, patalpų izoliacijos ir lauko temperatūros. Nors alyvos radiatorius ar infraraudonųjų spindulių panelė atrodo paprastesnis sprendimas, inverterinis kondicionierius tam tikromis sąlygomis gali sunaudoti gerokai mažiau elektros energijos.
Vertinant, kuris prietaisas tinkamesnis maždaug 15 kvadratinių metrų kambariui, svarbu atsižvelgti ne tik į jo galią. Reikšmės turi lubų aukštis, langų dydis, kambario vieta pastate ir tai, kaip gerai apšiltintos sienos.
Kaip skiriasi šildymo prietaisų veikimas
Alyvos radiatorius daugiausia šildo orą konvekcijos būdu. Jo pranašumas tas, kad išjungtas prietaisas dar kurį laiką išlieka karštas ir atiduoda sukauptą šilumą. Vis dėlto tokio tipo šildytuvas už vieną kilovatvalandę elektros energijos paprastai suteikia maždaug vieną kilovatvalandę šilumos.
Infraraudonųjų spindulių panelė pirmiausia įšildo daiktus ir paviršius, esančius jos veikimo zonoje. Vėliau nuo jų pradeda šilti ir patalpos oras. Toks sprendimas gali būti patogus, kai žmogus yra tiesioginio spinduliavimo zonoje, tačiau uždengus panelę baldais ar kitais daiktais jos poveikis sumažėja.
Inverterinis kondicionierius veikia kaip šilumos siurblys. Jis perneša šilumą iš lauko į patalpą, todėl palankiomis sąlygomis iš vienos kilovatvalandės elektros energijos gali pagaminti maždaug 3-5 kilovatvalandes šilumos.
Kada kondicionierius tampa ekonomiškesnis
Didžiausias inverterinio kondicionieriaus pranašumas išryškėja esant nedideliam šalčiui. Kai lauke laikosi maždaug 5-8 laipsniai šilumos, prietaisas gali veikti labai efektyviai. Temperatūrai nukritus žemiau nulio, jo našumas mažėja, o esant dideliam šalčiui skirtumas tarp kondicionieriaus ir įprasto elektrinio šildytuvo gali gerokai sumažėti.
Specialistas Andrius Javorskis pabrėžia, kad galutinis šilumos poreikis priklauso nuo patalpos šilumos nuostolių. Kitaip tariant, net ir taupus prietaisas turės veikti ilgiau, jeigu kambarys prastai izoliuotas, yra kampinis arba turi didelius nesandarius langus.
Kondicionierius taip pat šildo tik tol, kol veikia. Išjungus prietaisą, patalpa gali greičiau atvėsti, nes jis nesukaupia tokio šilumos kiekio kaip alyvos radiatorius.
Kokios galios reikia 15 kvadratinių metrų kambariui
Prastai apšiltintam kambariui gali prireikti apie 100 vatų galios vienam kvadratiniam metrui. Tokiu atveju 15 kvadratinių metrų patalpai reikėtų maždaug:
- 1,5 kilovato galios alyvos radiatoriaus
- 1,2 kilovato galios infraraudonųjų spindulių panelės
- 600-800 vatų elektros energijos vartojimo inverterinio kondicionieriaus
Geriau apšiltintame kambaryje gali pakakti 800 vatų ar 1 kilovato galios įprasto šildytuvo. Inverterinis kondicionierius, naudodamas apie 600-800 vatų elektros energijos, tam tikromis sąlygomis gali atiduoti maždaug 2,5 kilovato šilumos.
Termostatas gali lemti sąnaudas
Kambario šildymas žiemą bus ekonomiškesnis, jei prietaisas turės tikslų elektroninį termostatą. Jis leidžia palaikyti tolygesnę temperatūrą ir išvengti dažno įsijungimo visu pajėgumu.
Mechaniniai arba mažiau tikslūs termostatai dažnai leidžia temperatūrai nukristi 1-2 laipsniais, o tada prietaisas pradeda intensyviai šildyti patalpą. Dėl to kambarys gali būti tai per šiltas, tai per vėsus. Staigūs temperatūros svyravimai taip pat gali didinti elektros sąnaudas.
Net vienu laipsniu per aukšta temperatūra gali pastebimai padidinti šilumos nuostolius. Todėl renkantis prietaisą verta vertinti ne tik jo galią ar kainą, bet ir termostato tikslumą bei kambario būklę. Kambario šildymas žiemą mažiausiai kainuos tuomet, kai prietaiso galia bus suderinta su realiais patalpos šilumos nuostoliais.