Kanadinių rožių atsparumas šalčiui dažnai tampa pagrindine priežastimi, kodėl sodininkai renkasi šiuos krūmus. Jie gali nustebinti ne tik vešliais žiedais, bet ir gebėjimu atsigauti po atšiaurios žiemos, kai jautresnėms rožėms reikia gerokai daugiau priežiūros.
Vėlyvą pavasarį kai kurie krūmai dar gali atrodyti nukentėję. Viršutinės šakos būna parudavusios ar apšalusios, tačiau apatinėje augalo dalyje jau brinksta pumpurai. Prasidėjus šiltesniam orui, rožė dažnai atželia iš naujo ir vasarą vėl pražysta.
Iš kur atsirado kanadinių rožių atsparumas
Kanadoje praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje buvo vykdomos specialios selekcijos programos. Jų tikslas buvo išvesti rožes, galinčias ištverti šaltas žiemas ir augti be sudėtingo žiemos dengimo.
Viena svarbiausių krypčių tapo Explorer grupė. Jai priskiriamos aukštesnės rožės, dažnai išauginančios ilgus, lanksčius ūglius. Juos galima auginti prie atramų, todėl kai kurios šios grupės veislės tinka ne tik gėlynams, bet ir vertikaliam apželdinimui.
Kita gerai žinoma kryptis yra Parkland rožės. Jos paprastai būna kompaktiškesnės, neleidžia ilgų vijoklinių ūglių ir pasižymi ryškiu aromatu. Šios grupės augalai išsiskiria tuo, kad daugelis jų buvo išbandyti sudėtingesnėmis klimato sąlygomis.
Ne kiekviena žiema rožei vienodai pavojinga
Veislių aprašuose kartais nurodoma, kad rožė gali ištverti maždaug 35 laipsnių šaltį. Vis dėlto toks skaičius nepasako visos istorijos. Atsparumas vertinamas konkrečiomis sąlygomis, kai augalą saugo pastovi sniego danga, o žiema nėra permaininga.
Rožėms pavojingi ne tik dideli šalčiai. Daug žalos gali padaryti staigūs atšilimai, ant dirvos susidaranti ledo pluta, perteklinė drėgmė ir stiprus vėjas, išpustantis sniegą nuo krūmo. Dėl to tas pats augalas viename sode gali žiemoti puikiai, o kitame patirti didesnių nuostolių.
Sniegu apdengta apatinė krūmo dalis dažniausiai išlieka geriau apsaugota. Virš sniego esantys ūgliai patiria šalčio ir sauso vėjo poveikį, todėl būtent jie neretai nušąla pirmiausia.
Ką reiškia atžėlimas po žiemos
Jeigu rožė auga ant savo šaknų, net ir stipriai pažeista antžeminė dalis nebūtinai reiškia augalo žūtį. Iš išlikusių miegančių pumpurų prie pagrindo gali išaugti nauji tos pačios veislės ūgliai.
Skiepytų rožių situacija kitokia. Jeigu žūsta visa dalis virš skiepijimo vietos, iš apačios gali pradėti augti erškėtrožės ūgliai. Tokiu atveju vertinga veislė prarandama, todėl sodinant svarbu žinoti, ar pasirinktas augalas yra skiepytas, ar auginamas savo šaknimis.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis sodinuką
Kanadinių rožių atsparumas priklauso ne vien nuo etiketėje nurodytos šalčio ribos. Renkantis verta atsižvelgti į vietos žiemą, sniego kiekį, vėjuotumą ir dirvos drėgnumą.
- Saulėtą, nuo stipraus vėjo apsaugotą vietą
- Gerai nusausintą dirvą, kurioje neužsilaiko vanduo
- Veislę, tinkamą konkrečiam regiono klimatui
- Sodinuką su sveika šaknų sistema ir gerai subrendusiais ūgliais
- Galimybę žiemą apsaugoti bent apatinę krūmo dalį
Tokios rožės nėra visiškai nepažeidžiamos, tačiau jų pranašumas tas, kad po žiemos jos dažnai sugeba atsikurti pačios. Būtent šis gebėjimas, o ne vien įspūdingas žiedų grožis, lemia jų populiarumą šaltesnio klimato soduose.