Iš vakaro užplikyta žolelių arbata rytą vis dar stoviniuoja puodelyje? O gal jau spėjote ją padėti į šaldytuvą su mintimi „gal pravers vėliau“? Štai čia ir kyla klausimas: gerti ar pilti lauk?
Vaistažolių arbatos vertė slypi ne tik skonio natose ar aromate, bet ir gydančiose medžiagose. Tačiau kai arbata stovi visą naktį – ypač nešaldyta – prasideda oksidacija, o kai kurie komponentai gali keistis arba visiškai sunykti. Todėl tai, kas buvo naudinga prieš kelias valandas, ryte gali būti tiesiog skystis be poveikio – o kartais net ir pavojus.
Vis dėlto situacija nėra tokia vienareikšmė. Viskas priklauso nuo kelių veiksnių: kokių žolelių naudota, kur laikyta, ar buvo pridėta cukraus ar medaus, kaip paruošta. Atskleiskime, kada per naktį stovėjusi vaistažolių arbata vis dar naudinga, o kada – verčiau atsisveikinti be gailesčio.
Kaip keičiasi vaistažolių arbatos savybės per naktį?
Nors pati vaistažolių arbata gali atrodyti nekalta net ir po nakties, jos cheminė sudėtis per kelias valandas iš esmės pasikeičia. Natūralūs augaliniai junginiai – ypač antioksidantai, fermentai ir eteriniai aliejai – yra jautrūs aplinkos poveikiui: šviesai, deguoniui, temperatūrai.
Pavyzdžiui, eteriniai aliejai išgaruoja gana greitai, ypač jei arbata stovi be dangtelio. Kai kurios veikliosios medžiagos, tokios kaip flavonoidai ar taninai, pradeda oksiduotis, ir tai gali paveikti ne tik skonį, bet ir poveikį sveikatai.
Jei arbata buvo laikoma kambario temperatūroje, jau po 6–8 valandų gali pradėti daugintis mikroorganizmai, ypač jei buvo pridėta medaus, cukraus ar kitų saldiklių. Tai nebūtinai sukels ligą, bet jautresni žmonės gali pajusti skrandžio diskomfortą.
Tuo tarpu šaldytuve laikyta arbata išlieka gerokai stabilesnė – ypač jei ji be saldiklių ir laikoma sandariai uždarytame inde. Tokiu atveju net po 12–24 valandų ją dar galima vartoti, ypač jei tai ne delikatesnės žolelės (pvz., melisa ar ramunėlės), o tvirtesni augalai – čiobreliai, gaurometis, pipirmėtė.
Tačiau net ir tada, jei kvapas malonus, spalva nepasikeitusi – verta ją pašildyti iki kambario temperatūros ar šiek tiek virš jos, kad išvengtumėte šalčio šoko organizmui. Šaltas vaistažoles gerti ypač nepatartina žmonėms, turintiems jautrų virškinimą ar linkusiems į spazmus.
Kai kurios žolelės laikomos ilgiau, kitos – tik šviežios
Ne visos vaistažolės vienodai reaguoja į laikymą. Kai kurios išlieka veiksmingos net ir po paros, o kitų naudingosios medžiagos pradeda irti jau po kelių valandų. Skirtumą lemia tiek žolelių cheminė sudėtis, tiek jų paskirtis – ar jos skirtos raminimui, virškinimui, šlapimo sistemai, kvėpavimui.
Žolelės, kurias galima laikyti iki 24 val.:
- Pipirmėtė – išlaiko skonį ir dalį gydomųjų savybių net per naktį.
- Gaurometis – atsparus oksidacijai, tinkamas ilgesniam laikymui.
- Čiobrelis – turintis antiseptinių savybių, gana stabilus.
- Šalavijas – ne tik išlieka, bet netgi sušvelnėja skonis laikant šaltai.
- Kraujažolė, dilgėlė – stipresnės, tamsesnės arbatos, kurios lėtai keičiasi.
Žolelės, kurias reikėtų gerti šviežias:
- Ramunėlė – greitai netenka kvapo ir savybių, gali apkarsti.
- Melisa – praranda raminantį poveikį, oksiduojasi.
- Liepžiedžiai – skonis labai keičiasi, veikia silpniau.
- Levanda – jautri šviesai ir orui, tinkama tik šviežiai arbatai.
- Aviečių lapai – stovėdami įgauna rūgštelę, ne visiems tinka.
Jei net ir viena iš šių jautresnių žolelių buvo mišinyje – visos arbatos poveikis gali stipriai sumenkti. Tad jei ruošiate arbatą iš kelių komponentų, atkreipkite dėmesį, ar jos dera ne tik poveikiu, bet ir laikymo galimybėmis.
Arbatą galima pašildyti, bet atsargiai
Jeigu vaistažolių arbata stovėjo per naktį, ypač šaldytuve, ją vis dar galima gerti – bet tik pašildžius. Gerti šaltą arbatą tiesiai iš šaldytuvo nėra gera mintis, nes tai gali sukelti spazmus, virškinimo sutrikimus ar net peršalimą.
Geriausia ją tiesiog palaikyti kambario temperatūroje apie 30–60 minučių. Jei norite greičiau – užpilkite šiek tiek karšto, bet ne verdančio vandens. Taip sušildysite be papildomo virimo, kuris gali sunaikinti likusias veikliąsias medžiagas.
Tačiau jei arbata pakeitė spalvą, kvapą ar atrodo „gyva“ – burbuliuoja, rūgštelėjus – jos verčiau nebegerti. Tai ženklas, kad prasidėjo fermentacija ar net mikroorganizmų dauginimasis. Tokiu atveju, net jei gaila – geriau pilti lauk.
Spręskite ne tik pagal laiką, bet ir pagal pojūtį
Vaistažolių arbatos laikymas nėra griežta taisyklių sistema – tai labiau pagarba augalo savybėms ir sveikam protui. Kai kurios žolelės ištveria laikymą šaldytuve ir net kitą dieną vis dar veikia, o kitos geriausiai atsiskleidžia vos užplikytos.
Stebėkite spalvą, kvapą, skonį. Jei arbata atrodo šviežia, buvo laikyta tinkamomis sąlygomis ir nebuvo saldinta, ją drąsiai galima gerti ir kitą dieną. Tačiau jei abejojate – verčiau pasiruošti naują puodelį. Geriau gauti tikrą poveikį nei tik šilumos pojūtį.
Vaistažolės duoda daug, jei jų klausome. Ir kartais jų poveikis prasideda ne nuo žolės, o nuo mūsų dėmesingumo.
