Ar gali paprastas, kiekvienuose namuose randamas vaistas tapti rimtu ginklu prieš vieną pavojingiausių ligų? Naujas didelis Skandinavijos mokslininkų tyrimas rodo, kad aspirinas nuo žarnyno vėžio gali tapti tikra viltimi pacientams, kuriems po operacijos dažniausiai gresia atkrytis.
Kasmet milijonams žmonių pasaulyje diagnozuojamas šis vėžys, o daliai jų išsivysto metastazės, kurios apsunkina gydymą ir trumpina gyvenimo trukmę. Todėl ši žinia skamba itin reikšmingai: kasdienis mažos dozės aspirino vartojimas gali perpus sumažinti ligos pasikartojimo riziką tiems pacientams, kurie turi specifinę genų mutaciją.
Šis atradimas jau vadinamas didžiuliu žingsniu į priekį – jis ne tik suteikia naujų vilčių sergantiems, bet ir parodo, kaip įprasti bei pigūs vaistai gali tapti pažangios medicinos dalimi.
Aspirinas mažina žarnyno vėžio atkryčio riziką
Švedijos, Norvegijos, Danijos ir Suomijos mokslininkų komanda išanalizavo daugiau nei 3500 pacientų duomenis. Visi jie buvo gydyti nuo žarnyno vėžio, o dalis jų turėjo tam tikrą PIK3 genų mutaciją, kuri paveikia ląstelių augimą ir dalijimąsi.
Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes: vieni kasdien tris metus gavo mažą aspirino dozę (160 mg), kiti – placebo tabletes. Rezultatai nustebino net pačius tyrėjus: tarp pacientų, vartojusių aspiriną, atkryčio rizika sumažėjo net 55 procentais.
Tai reiškia, kad daugiau nei pusei ligonių, turinčių šį genetinį pakitimą, aspirinas gali tapti paprastu, bet itin veiksmingu būdu apsisaugoti nuo ligos sugrįžimo.
Tyrimo vadovė, profesorė Anna Martling iš Karolinska instituto, pabrėžia, jog tai vienas pirmųjų įrodymų, kad įprastas nereceptinis vaistas gali būti naudojamas kaip „tikslioji medicina“, pritaikyta konkrečiai pacientų grupei.
Aspirinas veikia per kelis mechanizmus
Mokslininkai kol kas tiksliai nežino, kodėl aspirinas taip stipriai sumažina atkryčio riziką. Tačiau tyrėjų komanda teigia, kad vaistas veikia keliomis kryptimis vienu metu. Aspirinas mažina uždegiminius procesus organizme, slopina trombocitų aktyvumą ir trukdo naviko ląstelių augimui. Tokia kombinacija sukuria aplinką, kurioje vėžiui sunkiau išgyventi ir plisti.
Profesorė Anna Martling iš Karolinska instituto paaiškino, kad tai yra pirmasis didelis įrodymas, jog aspirinas gali būti panaudotas kaip tikslinė terapija – jis tampa veiksmingas būtent tiems pacientams, kurių navikai turi specifinę genetinę mutaciją.
Šis tyrimas buvo publikuotas The New England Journal of Medicine ir pristatytas oficialiai EurekAlert portale. Rezultatai, anot mokslininkų, gali turėti globalią reikšmę ir ateityje pakeisti žarnyno vėžio gydymo rekomendacijas visame pasaulyje.
Aspiriną vartoti reikia atsakingai
Nors tyrimas atvėrė daug vilčių, specialistai pabrėžia, kad aspirinas nėra stebuklingas vaistas visiems. Tai yra rimta priemonė, kuri gali turėti šalutinį poveikį, todėl ji turėtų būti vartojama tik gydytojui patarus.
Pagrindinės rizikos, į kurias būtina atkreipti dėmesį:
- Gali sukelti skrandžio skausmus ir dirginimą
- Padidina kraujavimo tikimybę
- Netinka žmonėms, turintiems skrandžio opaligę
- Pavojingas sergantiems kraujavimo sutrikimais
- Nerekomenduojamas astma sergantiems pacientams
- Gali būti pavojingas derinant su kitais kraują skystinančiais vaistais
- Alkoholis kartu su aspirinu dar labiau padidina kraujavimo riziką
Todėl gydytojai pataria – net jei tyrimo rezultatai atrodo labai įkvepiantys, savarankiškai pradėti vartoti aspiriną nereikėtų. Tik individualiai įvertinus paciento sveikatos būklę galima nuspręsti, ar toks gydymas tinkamas.
Apibendrinant
Didelis Skandinavijos tyrimas parodė, kad aspirinas nuo žarnyno vėžio gali tapti paprasta, bet veiksminga pagalba daliai pacientų. Rezultatai įkvepia – mažos šio vaisto dozės gali perpus sumažinti atkryčio riziką tiems, kurie turi specifinę genetinę mutaciją.
Vis dėlto tai nėra priemonė, kuri tinka visiems. Aspirinas turi savo rizikas, todėl jo vartojimas turi būti aptartas su gydytoju. Šis atradimas rodo, kaip paprasti ir prieinami vaistai gali tapti tikslinės medicinos dalimi ir suteikti naujų vilčių pacientams visame pasaulyje.