Nors daugeliui atrodo, kad laiko sukimas – tik viena papildoma ar atimta valanda miego, mokslininkai sako priešingai. Šis paprastas veiksmas iš tiesų sukelia rimtus biologinius sutrikimus, paveikiančius širdį, miegą, apetitą ir net nuotaiką. Naujausi Stanfordo universiteto tyrimai atskleidė, kad nuolatinis vasaros laikas galėtų išgelbėti šimtus tūkstančių žmonių nuo insultų ir nutukimo.
Būtent jis tampa vis aktualesnis, kai mūsų biologinis laikrodis priverstinai prisitaiko prie dirbtinių grafikų. Tyrėjai teigia, kad kūnas tiesiog nesugeba taip greitai persiderinti – dėl to kyla nuovargis, blogėja koncentracija ir didėja širdies bei kraujagyslių ligų rizika.
Mokslininkų tyrimai apie laiko pokyčius
Mokslininkai nebeslepia – laiko keitimas nėra nekaltas įprotis, o pavojingas eksperimentas su mūsų biologiniu laikrodžiu.
Kiekvieną kartą, kai pasukame laikrodžius, mūsų organizmas patiria stresą, panašų į miniatiūrinį „jet lag“ efektą. Sutrinka miegas, širdies ritmas, hormonų balansas. Dėl šių pokyčių padidėja insultų, širdies ligų, nutukimo ir net depresijos rizika.
Stanfordo universiteto tyrėjai aiškiai įrodė – nuolatinis laiko stabilumas išgelbėtų šimtus tūkstančių gyvybių. Jų modeliai rodo, kad nustojus du kartus per metus keisti laiką, būtų galima išvengti apie 300 tūkstančių insultų ir daugiau nei 2,5 milijono nutukimo atvejų per metus. Tai reiškia, kad vien toks, atrodytų, mažas sprendimas galėtų sumažinti lėtinių ligų riziką visoje visuomenėje.
Kaip laiko kaita paveikia mūsų sveikatą?
Laiko sukimas suardo natūralų kūno ritmą – mūsų biologinis laikrodis praranda kryptį. Organizmas nebesupranta, kada ilsėtis, o kada būti aktyvus. Šis disbalansas gali atrodyti nereikšmingas, tačiau jo pasekmės kaupiasi tyliai ir veikia visą kūną.
Vos kelių dienų miego ritmo pokytis išderina širdies veiklą, hormonų pusiausvyrą ir net imunitetą. Ilgainiui tai gali lemti pavojingas sveikatos problemas, apie kurias dauguma žmonių net neįtaria.
Pagrindiniai laiko keitimo padariniai organizmui:
- Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai – padidėjusi insulto bei infarkto rizika.
- Miego sutrikimai, nemiga, prastas poilsio jausmas.
- Svorio augimas dėl sutrikusio metabolizmo.
- Padidėjęs streso hormono kortizolio kiekis.
- Energijos trūkumas ir nuolatinis nuovargis.
- Prastesnė koncentracija, klaidų darbe ir avarijų rizika.
- Silpnesnis imunitetas, didesnis jautrumas infekcijoms.
- Nuotaikų svyravimai, nerimo ir depresijos požymiai.
Ryto šviesa palaiko mūsų vidinį laikrodį
Ryto šviesa – tai pagrindinis signalas, pagal kurį mūsų kūnas supranta, kada pabusti, judėti ir būti aktyvus. Būtent šviesa iš ryto „įjungia“ mūsų vidinį laikrodį, padeda sinchronizuoti biologinius procesus ir palaiko hormonų balansą. Kai rytinė šviesa vėluoja dėl pasukto laiko, kūnas patiria sutrikimą – pradeda gaminti mažiau melatonino, o tai dar labiau pablogina miego kokybę.
Tyrimai rodo, kad pakankamas šviesos kiekis ryte mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, gerina nuotaiką ir net padeda išlaikyti sveiką svorį. Kai šviesos ritmas sutampa su mūsų miego ciklu, organizmas dirba darniau – pagerėja virškinimas, stiprėja imuninė sistema ir mažėja nuovargis.
Deja, nuolatinis laiko keitimas išbalansuoja šį subtilų ritmą. Kūnas tarsi visą laiką gyvena „ne savo laiku“ – o tai ilgainiui sekina, silpnina ir paspartina senėjimo procesus.
Nuolatinis laikas – sprendimas, kurio kūnas laukia
Mokslininkai sutaria – laiko keitimas du kartus per metus yra žalingas eksperimentas, prie kurio žmogaus biologija tiesiog nepritaikyta. Mūsų organizmui reikia pastovumo, o ne nuolatinio prisitaikymo prie dirbtinai sukurto ritmo. Kai laikas nekinta, kūnas natūraliai atsistato: miegas tampa gilesnis, energijos daugiau, o širdis dirba tolygiau.
Toks stabilumas padeda palaikyti visų sistemų darną – nuo hormonų pusiausvyros iki medžiagų apykaitos. Laiko pokyčių poveikis sveikatai yra realus ir juntamas kiekvienam: tai ne tik nuovargis, bet ir rimtesni sutrikimai, kurie ilgainiui gali tapti lėtinėmis problemomis.
Galbūt atėjo metas sustoti ir leisti laikui eiti natūraliai – taip, kaip iš pradžių numatė gamta.